Turizmas ir turizmo klasifikavimas

Turizmas– tai kelionės siekiant pailsėti,patirti naujų įspūdžių ar pasilinksminti.Nors pastaruoju metu terminas labiau reiškia išvykimą iš savo gyvenamosios ar darbinės aplinkos ribų.„Turizmo“ sąvoka yra kilusi iš tour (lietuviškai 'kelionė'). Šis žodis reiškia, kad vykstama iš vienos vietos į kitą, tačiau grįžtant į pirmąją. Kaip terminas jis atsirado XIX a. pabaigoje ir reiškė keliavimą.

Turistas- tai fizinis asmuo, kuris pažintiniais, profesiniais- dalykiniais, etniniais, kultūriniais, rekreaciniais, sveikatingumo, religiniais ar kitais specialiais tikslais keliauja po šalį ar į kitas šalis ir apsistoja bent vienai nakvynei, bet ne ilgiau kaip vienus metus už savo nuolatinės gyvenamosios vietos ribų, jei ši veikla nėra mokymasis ar apmokamas darbas lankomoje vietovėje.

Masinio turizmo atsiradimas

Thomas Cook – moderniojo turizmo pradininkas
Masinio turizmo pradininku laikomas Thomas Cook, baptistų dvasininkas, XIX a. vid. aktyviai kovojęs prieš alkoholizmą.

1841 m. liepos 5 d. jis suorganizavo besigydančių nuo alkoholizmo parapijiečių išvyką į blaivybės šalininkų sambūrį Lafbore (Didžioji Britanija). Dvasininkas subūrė 570 bendraminčių ir pats jiems organizavo kelionę traukiniu bei pasirūpino šių žmonių maitinimu, nakvyne bei pramogomis, siekdamas parodyti, kad pramogos galimos ir be svaigalų. Vėliau Th. Cook ėmėsi naujų žygių – organizavo ekskursijas traukiniais Anglijos varguomenei, vaikams ir darbininkams. Taip atsirado pirmosios turizmo agentūros ir turizmo verslo užuomazgos.
Pamatęs neįtikėtiną susidomėjimą tokio tipo kelionėmis, nuo 1845 m. Th. Cook pradėjo organizuoti ir pirmąsias komercines keliones turistams. Pirmojoje jo surengtoje pramoginėje kelionėje dalyvavo 700 žmonių.

Th. Cook vadovaujamos turizmo agentūros klientų skaičius augo, klientai organizuojamomis kelionėmis buvo patenkinti. Th. Cook pasirašinėjo sutartis su geležinkelių, transporto bendrovių, viešbučių, restoranų savininkais, pats asmeniškai sudarinėdavo maršrutus ir ieškodavo kelionių vadovų.
Verslas įgijo didesnį mastą 1851 m., kuomet Th. Cook pasiūlė kelionės paketą į Didžiąją Parodą (Great Exhibition) Londone. Už penkis šilingus, vienas asmuo galėjo nukeliauti į parodą, pavalgyti ir gauti nakvynę. Turas susilaukė milžiniškos sėkmės – vien tik Jorkšyro gyventojams parduota virš 165 000 bilietų.
Vėliau Th. Cook surengė panašią kelionę į parodą Paryžiuje. Klientams buvo pasiūlytas pilnas paketas – pasų ir vizų sutvarkymas, vertėjas, transportas, maistas, nakvynė ir kelionių čekiai.
Netrukus Th. Cook bendrovė pasiūlė turistines keliones traukiniais į daugelį Europos šalių, o 1884 m. surengė kelionę Nilo upe net 18 tūkst. žmonių.

XX a. pab.–XXI a. pr. itin paplitęs masinis turizmas, kuomet į kelialapį įtraukiamos visos paslaugos. Dalis šalių, pvz., Egiptas, Turkija, Ispanija, Graikija, Meksika tapo masinio turizmo centrais, su specialiai turistams sukurtais kurortais, paslaugomis, o populiarias turistines vietas lanko milijonai lankytojų per metus. Atsiranda nemažai masinio turizmo kritikų, pabrėžiančių neigiamą tokio turizmo įtaką gamtai, vietinėms kultūroms, gausiai lankomiems paminklams, be to, kritikuojama pati tokio turizmo koncepcija, nes į bet kurią masinio turizmo vietą atvykęs lankytojas gali rasti įprastas vakarietiškas paslaugas, taip menkai pažindamas ir pajusdamas tikrąją regiono kultūrą.


Daugiausiai turistų lankomi miestai:

10 labiausiai turistų lankomų miestų
Miestas	Šalis	Lankytojų (mil.)	Metai
Paryžius	Prancūzija	15,6	2007 [1]
Londonas	Jungtinė Karalystė	14,8	2008[2]
Bankokas	Tailandas	10,84	2007 [3]
Singapūras	Singapūras	10,1	2008[4]
Niujorkas	Jungtinės Amerikos Valstijos	9,5	2008[5]
Honkongas	Kinija	7,94	2008 [6]
Stambulas	Turkija	7,05	2008[7]
Dubajus	Jungtiniai Arabų Emyratai	6,9	2007[8]
Šanchajus	Kinija	6,66	2007[9]
Roma	Italija	6,12	2007 [3]

http://lt.wikipedia.org/wiki/Turizmas



                                                 Pagrindinės turizmo rūšys:

• Pažintinis turizmas
• Poilsinis turizmas
• Trnybinis turizmas
• Religinis turizmas
• Masinis turizmas

http://www.slideshare.net/GodaIsajevaite/pasaulio-turizmas-10421826

LIETUVOS TURIZMAS

Kaimo turizmas- dėl kurio kasmet į Lietuvą atvyksta žmonės iš įvairių pasaulio šalių;

Sportinis turizmas- tai kelionės kurių tiklas dalyvauti sporto varžybose;

Mototurizmas- važiavimas motociklais, nuoma, jų remontavimas ir detalių tiekimas.

Vandens turizmas- plaukiojimas valtimis, baidarėmis, jachtomis, kanojomis;

 Kitos turizmo rūšys Lietuvoje:

• Kalnų;
• Vandens kelionių;
• Pėsčiųjų
• Dviračių;
• Slidinėjimo;

TURIZMO KLASIFIKAVIMAS

Kad būtų galima lengviau operuoti turizmo srities informacija, kelionės klasifikuojamos ir skirstomos į rūšis. Klasifikuojama ar skirstoma į rūšis pagal kriterijus. Šiuo metu dažniausi šie kriterijai:

•   Kelionės tikslas.

•    Turistų skaičius.

•   Kelionės trukmė.

•   Metų laikai.

•    Keliavimo būdas.

•    Teritorija (kai kurioms šalims).

•   Renginių specializacija (konferencijos, seminarai, šventės). 

Klasifikavimas pagal kelionės tikslą. Ilgą laiką turizmas buvo klasifikuojami pagal motyvacinius faktorius, kurie nurodo dominuojantį motyvą, paskatinusį turi tą leistis į kelionę. Šitaip klasifikuojant turisto motyvas keliauti tampa esminiu išeities tašku.

Pagal šį kriterijų turizmas skirstomas į šešias rūšis:

•    Verslo turizmas.

•    Profesinis turizmas.

•    Laisvalaikio ir pramogų turizmas.

•   Pažintinis kultūrinis turizmas.

•    Sportinis turizmas.

•   Kaimo turizmas.

•    Gydomasis turizmas.

Verslo turizmas - kelionės verslo reikalais ir susijusios su komerciniu turizmu. Verslo turizmas plėtojasi tokiu spartumu, kokiu plėtojasi verslas. Verslo kelionių metu lankomasi objektuose, kurie susiję su verslo aplinka - derybomis, realizavimo kanalų paieškomis, tiekėjų ar prekybos objektų paieškomis ir pan. Verslo turistams viešbučiuose siūlomi biuro kambariai, kuriuose yra kompiuterių įranga, internetas; kitos ryšių priemonės. Stambiojo ir vidutiniojo verslo klasės turistai kelia palyginti aukštus reikalavimus aptarnavimui ir pasiruošę mokėti už paslaugas.

Gyvuoja ir kitas verslo turizmo porūšis, kuris būdingesnis Rytų Europos šalims: Tai vadinamasis „šaudyklinis turizmas" (Kirilov, Volkovą, 1996), kai smulkieji verslininkai keliauja į užsienio šalis ar kitus šalies regionus pirkti ar parduoti prekių partijos.

Profesinis turizmas - kelionės profesiniais interesais. Jos šiek tiek panašios į verslo keliones, nes susijusios su profesinių klausimų sprendimu. Architektų, mo­kytojų ar inžinierių kelionės pas profesinius partnerius pasikeisti patirtimi, aptarti ir spręsti problemas - tai profesinio turizmo pavyzdžiai.

Verslo turizmas ir profesinis turizmas dažnai pateikiami kaip viena turizmo rū­šis - dalykinis turizmas.

Laisvalaikio ir pramogų turizmas. Ši turizmo rūšis jungia turistų keliones, susiju­sias su laisvalaikio pomėgiais ir noru pramogauti. Laisvalaikio ir pramogų turizmo pagrindas yra atrakcijų verslas. Tai įstaigų, kurių tikslas — pasiūlyti lankytojams pa­trauklią laisvalaikio veiklą, visuma. Šiuolaikinis pramogų turizmas neįmanomas be pramogų verslo - lošimo namų, naktinių klubų, varjetė ir kitų įstaigų, siūlančių įren­ginius, renginius ir reginius, bei tenkinančių lankytojų pramogavimo poreikius.

Šiai turizmo rūšiai priskiriamos pirkimo kelionės. Tai viena iš laisvalaikio po­mėgių rūšių, gana populiari vartotojiškoje visuomenėje.

Pažintinis kultūrinis turizmas. Šios turizmo rūšies pavadinimas rodo, kad domi­nuojantis turistų interesas kelionėje yra kultūros plačiąja prasme pažinimas. Tai ga­li būti savos šalies kultūra, gali būti svečios šalies gyventojų gyvenimo būdas. Kul­tūros ir meno įstaigų lankymas, susipažinimas su įvairių formų kultūros raiška yra šią rūšį pasirinkusių keliautojų tikslas.

Sportinis turizmas - tai kelionės, kurių metu dalyvaujama sporto veikloje arba ji stebima. Sporto turizmas savo ruožtu dar gali būti skirstomas pagal atskiras sporto rūšis, pagal sezonines sporto rūšis, pagal varžybų mastą ir kitokius rodiklius. Spor­tinis turizmas, susijęs su dalyvavimu kokioje nors sporto veikloje, turi nemažą rizi­kos elementą dėl galimų turistų traumų.

Kaimo turizmas - tai keliavimas į kaimo teritoriją ir apsigyvenimas kaimo sody­boje norint pailsėti ar pažinti kaimo gyvenimo būdą. Specialistai atskiria kaimo turizmą nuo turizmo kaime, motyvuodami skirtingu kelionės tikslu. Turizmas kai­me- tai kita turizmo rūšis (skirstymas pagal teritoriją, kai apsistojamą kaimo vieš­butyje ar kitokioje apgyvendinimo įstaigose, norint pakeisti aplinką ar tiesiog „pa­būti kitur", nesiejant šių tikslų būtent su kaimo specifika). Ryškus kaimo turizmo porūšis yra agrarinis turizmas, kurio metu turistas ne tik gyvena kaimo sodyboje, bet ir užsiima ūkine veikla joje.

Gydomasis turizmas. Jo tikslas - pasigydyti ar sustiprinti sveikatą. Šiuo tikslu keliaujama į sanatorijas, gydyklas, kurortus. Gydomasis turizmas dažniausiai orga­nizuojamas į tokias gamtos vietas, kuriose yra natūralūs gydomieji ištekliai - kar­štieji šaltiniai, gydomasis purvas, mineralinis vanduo, druskos kambariai ir pan.

Pagal turistų skaičių kelionės skirstomos į individualias, grupines ir masine Individualus turizmas - kai turistai keliauja individualiai, patys susidaro savo kelionės maršrutus arba užsisako kelionių agentūrose individualias keliones. Grupinis turizmas - tai kelionės grupe. Kelionių agentūroje renkama grupė keliauti į vieną kitą šalį, arba gali savarankiškai susidaryti grupė ir keliauti visiems tinkančiu maršrutu. Analizuojant grupinį turizmą dažniausiai jis siejamas su transporto rūšimi kelionės autobusu, „čarteriniai" reisai ir pan. Masinis turizmas - tai sąvoka, kur gali būti įvardijamas keliavimas į sporto čempionatus ar olimpiadą, piligrimystė, dalyvavimas masiniuose renginiuose. Masinio turizmo sąvoka taip pat apibūdinimas šiuolaikinio turizmo pasaulinio masto reiškinys, kai turistai keliauja po daugelį šalių įvairiais tikslais.

Pagal kelionės trukmę turizmas skirstomas į trumpalaiki, vidutinės trukmės i ilgalaikį. Trumpalaikės kelionės trunka nuo 2 iki 4 dienų, joms priskiriamos ir savaitgalio kelionės. Vidutinių kelionių trukmė nuo 5 dienų iki mėnesio. Mėnesio: ilgesnės trukmės kelionės turėtų būti vadinamos ilgalaikėmis.

Pagal metų laikus kelionės skirstomos į sezonines ir nesezonines. Sezoniškumas - svarbus rodiklis turizmo versle, reiškiantis nevienodus turistų srautus įvairiais metų laikais. Tie patys maršrutai gali būti populiarūs vienu metų laiku (keliavimas į kurortus, keliavimas slidinėti) ir nepopuliarūs kitu metų laiku.

Keliavimo būdą lemia pasirinktos keliauti transporto priemonės tipas. Turizmo terminologijoje vartojamos sąvokos „autobusinė^“ kelionė, kelionė privačia transporto priemone, kelionė išnuomota transporto priemone, „čarterinė" kelionė (pavyzdžiui, užsakant lėktuvą grupės skrydžiui į konkrečią vietovę ir atgal). Taip pat plačiai vartojami pėsčiųjų keliavimo, keliavimo dviračiu ir kitokie pavadinimai Pasirinktas transporto tipas lemia maršrutą, paslaugų kainas, kelionės trukmę. Vis šie rodikliai svarbūs abiem pusėms - tiek kelionių agentūrai, tiek ir turistui.

Pagal teritoriją turizmas gali būti klasifikuojamas į priemiesčio, regioninį, ša­lies, tarptautinį. Šis kriterijus svarbus ne tik kelionių agentūroms, bet ir turizme strategijos planuotojams, analizuojantiems turistų srautų judėjimą apie didesnius miestus, regiono ribose, šalies teritorijoje. Priemiesčio turizmas turi savo tikslus - tai kelionės į gamtą su palapinėmis, į vasarnamius, poilsiavietes. Regioninis turiz­mas, kaip ir šalies turizmas, siejamas su regione esamomis kultūros, gamtos įžymy­bėmis ar kitokiomis atrakcijomis.

Klasifikavimas pagal renginių specializaciją siejamas su renginiais - konfe­rencijomis, seminarais, šventėmis. Konferencijų turizmas - sąvoka, kuria operuo­jama, turint omenyje specialias patalpas. Būtiną įrangą, informacines tarnybas ir papildomą programą konferencijos dalyviams. Renginių ir konferencijų organizavimas leidžia sušvelninti turizmo sezoniškumo problemą daugelyje šalių.

            Turizmo struktūros sudėtingumą lengviau suvokti išanalizavus turizmo kategorijas, formas, rūšis. 

LAISVALAIKIO IR PRAMOGŲ TURIZMAS PASAULYJE IR LIETUVOJE

Turizmo paslaugų siūlytojai laikosi nuomonės, kad turistai turi tokias dideles galimybes pasirinkti ką veikti, jog tiesiog yra sudėtinga išsirinkti.

JAV Kelionių ir turizmo administracija (USTTA) vardija tokius turistams galimus laisvalaikio užsiėmimus ir pramogas:

• Vandens sportas.
• Deginimasis saulėje.
• Koncertai, muzika.
• Menų galerijos, muziejai.
• Susipažinimas su miesto vertybėmis.
• Komercinės, vadovaujamos ekskursijos.
• Naktiniai klubai, diskotekos.
• Atostogos rančose.
• Pirkiniai.
• Sporto renginių stebėjimas.
• Medžioklė, žvejyba.
• Lankymasis restoranuose.
• Pramogų, teminiai parkai.
• Istorinių vietų lankymas.
• Kazino, lošimų namų lankymas.
• Slidinėjimas.
• Golfas, tenisas.
• Kempingai, turistavimas.
• Keliavimas po kaimo vietoves.
• Lankymasis nacionaliniuose parkuose.
• 1 nakties ir ilgesnės trukmės kruizai.
• Amerikos indėnų bendruomenių lankymas.

Šis sąrašas gali būti papildytas festivaliais, šventėmis, lankymusi zoologijos so­duose, cirko vaidinimais, miestų atrakcijomis ir kitokiomis pramogomis, būdingo­mis tik vietiniam regionui.

Pramogų turizmo apibūdinimas

Pramogų turizmas dažniausiai yra susijęs su pramogų verslu. Šis yra suvokiamas kaip sąlyginai atskiras ekonominės sistemos padalinys, jungiantis materialius, fi­nansinius ir žmogiškuosius išteklius. Pramogų verslo institucijos turi savo specifi­nes technologijas, valdymo sistemą, darbo organizavimą ir veiklos rezultatus.

Pramogų verslas išsivysčiusiose šalyse yra pelninga ir greit atsiperkanti kapitalo įdėjimo forma. Konkuruojančios pramogų verslo institucijos suteikia žmonėms pla­čias pramogų formų ir būdo pasirinkimo galimybes.

Pramogų ypatumai

Pramogos turi keletą jas nusakančių bruožų, kurie lemia pačių pramogų pobūdį, o kartu ir pramogų turizmo apibūdinimus:

•    Dalyvių vaidmuo - pramogos stebėti (žiūrovai) ir pramogos dalyvauti.

•    Įrengimai.

•    Pramogos, organizuojamos iš anksto, ir spontaniškos pramogos.

•    Grupinės ir individualios pramogos.

Pagrindiniai pramogavimo proceso apibūdinimai yra šie:

•    Savanoriškai pasirenkamas pramogų pobūdis.

•    Išankstinės individo pramogavimo nuostatos. 9   Dažna pramogų kaita.

•    Pramogų derinimas (kombinavimas) su kitais užsiėmimais (poilsiavimas ir pramogavimas, sportas ir pramogavimas ir pan.).

•    Pramogų periodiškumas (pritaikymas prie žmogaus individualaus gyvenimo ciklo, paros, savaitės ir metų ciklo).

Pramogos dažnai būna viena pagrindinių traukos jėgų atostogų metu. Naktiniai klubai, varjetė, madų šou ir kitokie pramoginiai renginiai bei koncertai skatina žmones nukeliauti tolimus atstumus. Visame pasaulyje garsūs Brazilijos karnava­lai, Nicos kino festivaliai, Las Vegaso naktiniai varjetė.

Kiekvienas populiaresnis kurortas stengiasi turėti savo varjetė ar pramoginį ren­ginį, ne tik tenkinantį poilsiaujančiųjų tame kurorte poreikius, bet ir sutraukiantį tu­ristus iš visos šalies ar užsienio.

Lietuvoje atostogų pramogų centrais vasarą tampa pajūrio miestai - Klaipėda ir Jūros šventė, Nida ir „Marių burės", Palanga ir kurorto sezono atidarymo šventė, bei Basanavičiaus gatvės „brodvėjus".

10 keisčiausių turizmo profesijų:

• Japonijoje yra tokios pareigos kaip „turistinis pasiuntinys“, kurio tikslas – skleisti propagandą apie savo šalį siekiant privilioti kuo daugiau turistų.
• Indijos viešbutyje „Amanbagh“ yra „beždžionininko“ pareigos. Šio darbuotojo tikslas – vaikyti beždžiones nuo pietaujančių turistų.
• Memfio valstijoje (JAV) esančio viešbučio „Peabody“ svečiai gali pamatyti ančių trenerį, į kurio pareigas įeina iškilmingos ančių eisenos nuo stogo iki fontano organizavimas.
• Saint-Tomaso salose (Virginijos salos) „Ritz-Carlton“ viešbutyje yra „kokosinio“ saugumo technikos inžinieriaus“ pareigos. Šias pareigas užimantis žmogus turi prižiūrėti, jog nuo medžių krintantys kokosai nesutrikdytų viešbučio svečių ramybės.
• Gražiuose pasaulio miestuose organizuojama daug įvairių ekskursijų, tačiau tik Paryžiuje yra gido po kanalizacijos sistemą specialybė.
• Kompanijoje „Legoland“ yra profesionalaus lego surinkėjo pareigos – šios profesijos atstovai iš lego detalių kuria įvairius kraštovaizdžius.
• Tuo tarpu Ciuricho oro uoste dirba medžiotojai, gaudantys nuo keleivių pasprukusius paukščius ir žvėris.
• Helsinkyje yra karaoke taksi vairuotojų specialybė. Pasivažinėjimas tokiu taksi, žinoma, kainuoja šiek tiek daugiau.
• Venecijos gatvėmis patruliuoja „dorovės policija“. Pagrindinis šių pareigūnų tikslas – raginti apsinuoginusius turistus atrodyti šiek tiek padoriau.
• Tuo tarpu Santos Barbaros (JAV) „Biltmore Four Seasons“ viešbutyje galima sutikti sakalinininką, organizuojantį svečiams šou su įvairiais plėšriais paukščiais.

Pasaulyje yra ir daugiau keistų profesijų. Pavyzdžiui, svajonių pardavėjas, kuris rūpinasi, kad būtų įgyvendinti visi jo klientų norai ir fantazijos. Viskas ko reikia – ateiti į ofisą ir pasakyti savo svajonę.
Yra ir skruzdėlių gaudytojo specialybė. Šios profesijos atstovo pareigos – skruzdėlyne pagauti geriausius skruzdėlių individus, tinkamiausius giminei pratęsti skruzdėlių fermose.
Kai kuriose dezodorantus gaminančiose kompanijose yra kvapininko specialybė. Kvapininkai ant eksperimento dalyvių kūno užpurškia dezodoranto ir stebi, kaip dienai bėgant keičiasi dezodoranto kvapas.
http://cha.lt/skaitiniai/idomybes/31779-10_keisciausiu_turizmo_profesiju.html