Kaimo turizmas

Kaimo turizmas – viena iš turizmo rūšių, siūlanti poilsį užmiestyje, kaime. Turistai traukiami gamtos švara ir ramybe, galimybe pažinti regiono tradicinę buitį, kultūrą. Dažnai kaimo turizmas gali būti ir ekoturizmo rūšis. Kaimo turizmas yra svarbi ūkio šaka kaimuose, kadangi dėl mechanizacijos juose sumažėjęs darbo jėgos poreikis, todėl šis verslas suteikia galimybę gyventi ir dirbti kaime nevystantiems žemės ūkio. Be to, kaimo turizmas skatina puoselėti etnokultūrines tradicijas, aplinką.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Kaimo_turizmas

Visame pasaulyje turizmo paslaugų sferose dirba labai daug žmonių. Lietuvos ilgalaikės raidos strategijoje iki 2015 metų svarbi vieta tenka turizmo plėtrai. Plėtros priemonių vykdymas ir koordinavimas užtikrinamas remiantis Nacionaline turizmo plėtros programa. Šios priemonės yra labai svarbios ir kaimo turizmo plėtrai.
Kaimo turizmas yra sudėtinė Lietuvos turizmo dalis. Lietuvoje kaimo turizmas įtrauktas į Turizmo Įstatymą, Lietuvos turizmo generalinį planą, Nacionalinę turizmo bei kaimo socialinės raidos ir gyventojų užimtumo programas. Rengiama kaimo turizmo plėtros programa. Kaimo turizmas pažymėtas ir Europos komisijos “Klausimyne Lietuvai” ir Europos kaimo vietovių chartijoje. Pasaulinės turizmo tendencijos yra nukreiptos į turizmo produkto kokybės gerinimą.
Pasaulyje stebima, jog populiarėja individualus turizmas. Trys S (sun, sea, sand ) – saulė, jūra ir smėlis, pereina prie trijų L (landscape, lore, leisure ) – peizažas, tradicijos, laisvalaikis.
Kaimo turizmas iš esmės kitokia ir iki šiol kaimo žmonėms neįprasta veikla, kuri pagrįsta ne gamyba, o paslaugų teikimu. Tai mažas, bet sparčiai augantis ekonominis sektorius. 2006 m. sausio 1 d. registruotų kaimo sodybų buvo 494. 2006 m. liepos 1 d. kaimo turizmo paslaugų teikėjų buvo 531. Sodybų skaičius auga kasmet, bet jų augimui ir plėtrai trukdo prasti vadybiniai gyventojų sugebėjimai, prastos užsienio kalbų žinios, nepakankama kaimo infrastruktūra (privažiavimai, vandens tiekimas, nutekamojo vandens apdorojimas, interneto prieiga, kt). Turėtų stiprėti ir kaimo turizmo rinkodara. Kaimo turizmo paslaugų pasigendama Lietuvos pasienio vietovėse, šalies nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose. Kaimo turizmas nepasirengęs priimti neįgalius turistus.


Didžioji dalis dabartinių  kaimo sodybų – iš sovietinio kaimo, dauguma jų apsilankantiems kaimo turizmo mėgėjams nėra itin įdomios. Sodyboms trūksta specializacijos, išskirtinumo. Turi būti formuojamas naujas kaimo turizmo įvaizdis – naujos arba restauruotos sodybos, išlaikančios senosios statybos tradicijas, pastatytos iš rastų, medžio ar akmens infrastruktūrą. Kaimo turizmo sodyboms įrengti dar mažai panaudojami dvarai, vėjo ir vandens malūnai, kiti nenaudojami kaimų ir miestelių pastatai.
Kaimo sodybų tinklas yra nedidelis. Daugiausia kaimo turizmo sodybų yra Utenos apskrityje. Nors Švenčionių rajono gamta yra labai unikali, kaimo turizmo sodybų čia yra mažai. Lietuvos vartotojų instituto užsakymu Rinkos analizės ir tyrimų grupė RAIT atliko sociologinį tyrimą, kuris parodė, kad kaimo turizmo paslaugas vartotojai įvertino geriausiai iš Lietuvoje teikiamų turizmo paslaugų ir suteikė joms 8,52 balo iš 10 galimų. Tipinis kaimo turizmo paslaugų vartotojas – iki 34 metų amžiaus, turintis aukštąjį išsilavinimą, gaunantis daugiau, negu 600 litų vienam šeimos nariui per mėnesį ir gyvenantis didmiesčiuose.



Apgyvendinimas – viena svarbiausių turizmo paslaugų sistemos sudedamųjų dalių. Jo tikslas yra užtikrinti turistams gyvenimo sąlygas už jų pastovios gyvenamosios vietos ribų, ilgesniam nei vieną dieną laikotarpiui. Atvykstantys į kaimo turizmo sodybas tikisi apgyvendinimo įvairovės  ir gero aptarnavimo.
Lietuvos ir užsienio turistų poreikis poilsiauti kaimo sodybose nuolat didėja, tačiau kaimo turizmo paslaugų pasiūla, kokybė ir įvairovė nėra pakankama. 2007-2013 m. teikiant paramą didelį dėmesį numatoma skirti kaimo turizmo paslaugų kokybės ir šių paslaugų įvairovės gerinimui.  Čia keliami tokie tikslai: didinti kaimo turizmo sodybų patrauklumą bei nakvynės vietų kaimo turizmo sodybose skaičių, kurti naujas sodybas, puoselėjant lietuviškas architektūros tradicijas.
http://www.rec.lt/

Keliavimo į kaimą prielaidos

Kaimo turizmas yra urbanizacinis fenomenas - kol nebuvo miestų ir specifinių miestietiško gyvenimo būdo problemų, tol nebuvo šnekama apie poilsį kaime.

Kaimo turizmas tampa vis populiaresne turizmo šaka. Miesto gyvenimo ritmas, tempas ir aplinka vis labiau vargina žmones ir skatina juos ieškoti galimybių grįžti į gamtą. Keliaudami į kaimą turistai nori išvengti miesto streso ir susvetimėjimo bei kontrolės praradimo, kai darbas, visuomenė ir aplinka diktuoja savo taisykles, kurioms žmogus turi paklusti, jeigu nori „neiškristi iš žaidimo". Tai reiškia, kad žmogaus gyvenimas yra tarsi užprogramuotas ir suorganizuotas, neatsižvelgiant į jo valią. Iš vienos pusės didmiestyje žmonės patiria psichologinį spaudimą dėl gali­mos modernaus gyvenimo rizikos (galimos avarijos, alergijos, ligos ir pan.), iš ki­tos pusės - tikrų nuotykių trūkumas, tikrų emocijų trūkumas (jų rodymas šiuolaiki­nėje visuomenėje netoleruojamas). Nenatūralus, nesveikas gyvenimo būdas, kai gyvenama daug plastiko turinčioje aplinkoje ir maitinamasi nešviežiu konvejeriniu būdu pagamintu ir skubiai suvartojamu maistu, aukštosios technologijos ir „unifor­miškumas", vartotojiška kultūra ir tikrų šiltų santykių trūkumas, fragmentiškas šei­mos gyvenimas - štai tokį niūrų šiuolaikinio didmiesčio gyventojo kasdienybės vaizdą pateikia tyrinėtojai. Žmonės sąmoningai ir nesąmoningai jaučia šias neigiamas šiuolaikinio gyvenimo puses ir stengiasi surasti erdvę, kurioje būtų galima iš­vengti spaudimo ir bent iš dalies atstatyti tai, kas prarasta. Tokia aplinka surandama kaime.

Kaimo aplinkos ypatybės, traukiančios žmones atkeliauti čia poilsio, yra šios:

• Daug atviros erdvės.
• Mažai gyventojų.
• Retai užstatyta teritorija.
• Gamtinė aplinka.
• Daug veiklos lauke.
• Daug individualios veiklos galimybių.
• Mažos įstaigos.
• Mažai turistų.
• Vietinis privatus verslas.
• Asmeniški santykiai su turistais.
• Mėgėjiška vadyba.
• Vietinė kultūrinė atmosfera.
• Daug senesnių pastatų.
• Gamtos apsaugojimo idėjos.
• Tikras, lėtai valgomas maistas.

Paprasti gyvenimo malonumai ir „negrobuoniška" aplinka, laisvos klajonės ir nuostaba bei „saugūs" nuotykiai - tai yra tos gėrybės, kurias gali pasiūlyti kaimas turistui.

Turistų veiklos kaime sąrašas yra labai platus ir įvairus:

•    Iškylavimas, keliavimas po apylinkes žirgais, pėsčiomis, dviračiais, slidėmis valtimis.

•   Žvejyba, medžioklė, uogavimas, grybavimas, vaistažolių rinkimas.

•    Gamtos stebėjimas.

•   Žaidimai, sportinė veikla.

•    Darbas soduose, daržuose, miške.

•   Kultūrinė veikla.

•    Sveikatos stiprinimas.

•   Pramogavimas, dalyvavimas šventėse.

LKTA logotipas

LKTA patentuotas ženklas - Tai žaliame fone stovintis baltas gandras. Jis žymi poilsio kaime sodybą - Asociacijos narę. Šį ženklą naudoja Asociacijos nariai savo reklamos priemonėse. Be to, juo žymimos kaimo turizmo sodybų kvalifikacinės (komforto) kategorijos. Jas savo nariams, teikiantiems poilsio kaime ir kaimo turizmo paslaugas, suteikia Asociacijos taryba, įvertinusi sodybos įrengimo ir poilsio kaime paslaugų teikimo lygį.

Visos Asociacijos narių sodybos skirstomos į 5 kategorijas suteikiant joms vieno, dviejų, trijų, keturių ir penkių gandrų ženklus. Šios komforto kategorijos nustatomos pagal Asociacijos tarybos patvirtintus klasifikavimo reikalavimus.

http://www.atostogoskaime.lt/lt/lkta/logotipas

LKTA istorija

Lietuvos kaimo turizmo asociacija (toliau - Asociacija) veiklą pradėjo 1997 m., kuomet nariais buvo tik 17 sodybų. Iki šių metų narių skaičius išaugo 22 kartus. 2013 m. kovo 7 d. duomenimis Asociacija vienija 370 narių. Tai ne tik kaimo gyventojai, teikiantys kaimo turizmo paslaugas, bet ir žmonės dar tik planuojantys kurti šį verslą, regioninių turizmo centrų darbuotojai. Per beveik šešiolika Asociacijos gyvavimo metų kaimo turizmo objektai kartu su apgyvendinimo paslaugomis teikdami įvairias poilsio paslaugas, tapo mažais kultūros centrais kaimo bendruomenėse, kuriose taip pat vyksta dailininkų plenerai, drožėjų ir skulptorių kūrybinės stovyklos, konferencijos, seminarai, šeimos šventės, kulinarinio ir etninio paveldo puoselėjimas.

LKTA tikslai

• atstovauti Asociacijos narių interesams įvairiose institucijose ir organizacijose;
• koordinuoti Asociacijos narių veiklą plėtojant kaimo turizmą Lietuvoje;
• rengti seminarus, konferencijas, muges, parodas, metodines priemones, informacinius biuletenius asociacijos ir jos narių veiklos klausimais;
• kelti Asociacijos narių kvalifikaciją, organizuoti stažuotes šalyje ir užsienyje;
• analizuoti kaimo turizmo paslaugų paklausą šalies viduje ir užsienyje;
• bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos, kitų šalių ir tarptautinėmis analogiškomis organizacijomis, būti jų nare;
• dalyvauti rengiant ir svarstant naujus Lietuvos Respublikos įstatymų projektus, reglamentuojančius Asociacijos ir jos narių veiklą.

http://www.atostogoskaime.lt/lt/lkta/apie-asociacija

Aukščiausiai vertinama sodyba:

• Puoselėjanti regioninę, etninę kultūrą;
• Sauganti kultūrinį paveldą;
• Akcentuojanti kulinarinį paveldą;
• Sodyboje akcentuotini etnografiniai elementai: stogas, priebūtis, prieklėtis, langai, langinės, namų puošybos elementai, vidaus atributai.

Kam reikalingas sodybų vertinimas?

Svečias, rinkdamasis sodybą poilsiui, nori žinoti:

• Ar bus maloniai ir mandagiai priimtas ir aptarnautas;
• Ar gyvenamos patalpos patogios, švarios, tvarkingos, jaukios ir šiltos;
• Ar gyvenamuosiuose kambariuose ras tai, kas jam reikalinga patogiam ir saugiam apsigyvenimui;
• Ar paslaugos, kurias teikia šeimininkas, atitinka saugumo reikalavimus;
• Kokia paslaugų pasiūla ir įvairovė;
• Kokia pramogų pasiūla ir įvairovė;
• Ar sodyba dera prie etninio regiono;
• Kiek sodyba orientuota į kultūrinį ir kulinarinį paveldą;
• Ar sodyba turi savo stilių, specializaciją;
• Kaip sodyba parengta aktyviam poilsiui (sporto aikštynai, vandens sporto inventorius, vaikų poilsiui inventorius, dviračiai, riedučiai, riedlentės, žirgai (trenerio galimybė), teniso kortai, uždaras ar atviras baseinai, pirtys)
• Gražiai suformuoti sodybos želdiniai, gėlynai;
• Įrengtas biuras pokalbiui su svečiais;
• Teisiškai tvarkingai vedama dokumentacija, teisiniai dokumentai;
• Dirba ištisus metus;
• Kokie atsiliepimai apie sodybą ir šeimininkus

http://lt.lt.allconstructions.com/portal/index/article/4216/lietuvos-kaimo-turizmo-sodybu-vertinimo-kriterijai