Įdomiausios ekskursijos jaunimui, šeimoms su vaikais, senjorams ir neįgaliesiems

EKSKURSIJOS JAUNIMUI

1.Ekskursija „Vilniaus požemių istorijos“

Ar kada nors, vaikščiodami Vilniaus senamiesčio gatvelėmis, pagalvojote, kad po Jūsų kojomis gali būti kitas – požeminis - pasaulis? Vilnius daug kartų kentėjo nuo gaisrų ir karų. Namai senamiestyje buvo perstatinėjami, bet požeminė jų dalis išliko iš seniausių laikų. Ekskursijos metu susipažinsime su Vilniaus istorija, išlikusia jo požemiuose.

Lankomi objektai:

- Katedros požemiai

- Šv. Kryžiaus (Bonifratų) bažnyčia

- Gintaro galerijos rūsiai

- J. ir M. Šlapelių namų-muziejaus rūsiai

- Šv. Jono gatvės galerijos rūsiai

Objektų sąrašas gali šiek tiek keistis.

Trukmė: ~ 3 val.;

Grupė: iki 25 asm.;

Sezonas: visus metus;

Rinktinės grupės: lankomiems objektams turėti po 15 Lt.

Laikas: šeštadieniais 11:00;

Kalba: lietuvių;

Individualios grupės: iki 20 asm. - 840 Lt. + 24 Lt už kiekvieną papildomą asm. (Lankomi objektai į kainą įskaičiuoti)

Laikas: darbo dienomis iki 15:30, savaitgaliais iki 13:00;

Kalba: lietuvių, rusų, anglų, lenkų.

 Sekmadieniais ekskursijos nevyksta.

http://www.vaiduokliai.lt/Ekskursija-vilniuje-pozemiu-istorijos-LT.html

2.Edukacinė programa „Lituanicos“ skrydis per amžius atminty“ 

Vytauto Didžiojo karo muziejus, K. Donelaičio g. 64, Kaunas

Nuo 2013 m. rugsėjo 23 d.

(8–12 klasių mokiniams)

Kas buvo S. Darius ir S. Girėnas, žinome visi, o ar daug žinome apie šių lakūnų gyvenimą ir jų legendinio skrydžio detales? Ar iš tiesų katastrofa įvyko dėl vokiečių kaltės? Kur paskutinio poilsio atgulė mūsų didvyriai?

Į šiuos ir daugybę kitų klausimų atsakys išsamus ir įdomus dokumentinis filmas „Lituanicos“ didvyriai amžinai gyvi“. Pažiūrėję filmą aplankysime „Lituanicos“ ekspoziciją, kurioje susipažinsime su eksponatais spręsdami kryžiažodį.

(1–7 klasių mokiniams)

1933 m. liepos 15 d. du lietuviai pilotai S. Darius ir S. Girėnas nedideliu lėktuvėliu, pavadintu „Lituanica“, ryžosi perskristi Atlantą ir pirmą kartą istorijoje nuskristi iš JAV į Lietuvą be nusileidimo. Lakūnai ir „Lituanica“ tapo didvyriškumo simboliais.

Edukacinės programos metu „Lituanicos“ memorialinėje ekspozicijoje susipažinsime su S. Dariaus ir S. Girėno atlikto skrydžio istorija, apžiūrėsime lėktuvo nuolaužas bei asmeninius lakūnų daiktus. Žygdarbiui pažymėti klijuosime popierinę „Lituanicą“, kurią kiekvienas dalyvis pasiliks atminimui.

http://www.muziejai.lt/kaunas/edukacija_karo.htm

3. Orientacinis žaidimas „Miesto labirintai“

Puiki galimybė išbandyti loginį-orientacinį žaidimą, kurie populiarūs visame pasaulyje. Orientacinio metu teks spręsti įvairius galvosūkius ir mįsles, naudotis šiuolaikinėmis technologijomis ar naršyti virtualioje erdvėje. Tik teisingai įveikę užduotį, gausite užuominą į kitą vietą. Užduotys pareikalaus ne tik sumanumo ar kūrybingumo, bet ir pastabumo bei greičio. Keliaudami po Vilnių turėsite rinkti atžymos taškus. Žaidžiant su priešininkais, laimi pirmieji surinkę savus taškus. Finišas gali būti organizuojamas kavinėje kur galėsite atsipūsti ir tęsti šventę.

Taigi surinkite komandą, susikurkite strategiją ir pirmyn! Orientacinės varžybos- Jūsų logikos ir kūrybos išbandymas.

Trukmė: ~ 2 val.;
Grupė: 2-20 asm.;
Komanda: 4-6 asm.;
Sezonas: visus metus;
Kaina individualiai grupei: iki 20 asm.- 399 Lt; Už kiekvieną papildomą asm. + 20 Lt.
Pastabos: galime paruošti žaidimą ir pagal individualų užsakymą tik JUMS. Kaina- nuo 969 Lt. Dalyvių skaičius neribojamas. Žiemos pasiūlymas: esant nepalankioms oro sąlygoms, siūlome išbandyti orientacinį žaidimą su automobiliais!Organizuojame ir Kaune, Rygoje, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ar Jūsų pasirinktoje sodyboje.
http://www.vaiduokliai.lt/Ekskursija-vilniuje-miesto-labirintai-LT.html

4.Ekskursija „Meilės istorijų naktis“

Ar žinote kiek pikantiškų, jausmingų, keistų ir tragiškų meilės istorijų mena Vilniaus pastatai, gatvės, parkai?
Legenda apie Barborą ir Žygimantą Augustą - ne vienintelė Vilniuje nutikusi meilės istorija.
Ekskursijos metu, vaikštant po vakarėjantį senamiestį, išgirsime, kokia Vilniaus gražuolė sudaužė garsaus carienės meilužio širdį, kaip būsimas Prancūzijos ambasadorius keistai išreikšdavo savo meilės jausmus ir kokius žavesio kerus pasitelkusi Venecijos smuklių dainininkė apsuko žymiems lietuvių didikams galvas...
Vaikščiodami po mėnesienos apšviestą senamiestį, išgirsite dar daug kitų istorijų, kurios pakurstys Jūsų romantiškus jausmus ir galbūt įkvėps meilės žygdarbiams...

Trukmė: 2 val.;
Grupė: iki 30 asm.;
Sezonas: visus metus;
Kalba: lietuvių, anglų, rusų, lenkų k.
Individuali grupė: iki 20 asm.- 425 Lt; 21-30- 485 Lt
http://www.vaiduokliai.lt/Ekskursija-vilnius-meiles-istoriju-naktis-LT.html

EKSKURSIJOS ŠEIMOMS SU VAIKAIS

 Smagiausios ir labiausiai šeimą suartinančios atostogos – kelionės, kuriose neblėstančių įspūdžių patiria tiek suaugusieji, tiek vaikai. 10 įdomiausių kelionių idėjų visai šeimai :

1. Slovakijos Tatrai – geriau už bet kokius pramogų parkus.
Mėgstantiems aktyvų poilsį pravartu užsukti į Slovakijos Tatrus. Žemųjų Tatrų nacionalinio parko teritorijoje galima smagiai pasivaikščioti sužymėtais maršrutais palei ledines kalnų upes, lipti judančiomis kopėčiomis ar suptis ant kabančių tiltų. Drąsesni tėvai su jau paaugusiais vaikais gali plaukti guminėmis valtimis ar plaustais srauniomis upėmis.

2. Į Laplandiją – pas Kalėdų Senelį.

Nors Kalėdų šventės seniai praėjo, mažylių džiaugsmui, dosnusis Senelis svečių Laplandijoje laukia visus metus. Tėvus bene labiausiai nustebina ne tiek kičinis Kalėdų Senelio namelis, pastatytas ant poliarinio rato ribos, kiek tikras šiaurietiškas peizažas – bekraštė tundra, apsnigti miškai, į ledą sustingę ežerai, iš mirguliuojančio sniego pusnių kylantys ledo pilių bokštai ir kvapą gniaužianti šiaurės pašvaistė. O kiek čia laukia žiemiškų malonumų! Išbandyti šunų kinkinį bei elnių traukiamas roges norės visi – dideli ir maži. Na, o kol vaikai landžios ledo tuneliais ir važinėsis rogutėmis, suaugusieji galės ledo kavinėje iš ledo puodelio pasimėgauti karšta arbata ar užsukti į tikrą jurtą pasišnekučiuoti su šamanu.

3. Kryme draugiškai gyvena net didžiausi pasakų priešai.

Krymo vardas pirmiausia siejamas su šilta jūra ir akmenuoto paplūdimio malonumais, tačiau čia gera pasivaikščioti ir botanikos soduose, įdomu keltuvu pasikelti į Ai Petrio kalną, nusifotografuoti šalia Krymo simboliu tapusio Kregždutės lizdo ar užsukti į kuriuos nors prabangius rūmus, kurių čia daugybė. Vaikų laukia delfinariumai ir zoologijos sodai.

Visus sužavės išvyka į vaikystės pasaulį – unikalią Pasakų aikštelę, esančią netoli Jaltos. Natūraliame miške, po atviru dangumi, nuostabaus grožio kalnų fone įkurdinta apie 300 slavų ir kitų tautų pasakų bei knygų personažų, pagamintų iš akmens ir medžio. Čia draugiškai gyvena vilkas ir Raudonkepuraitė, Daktaras Aiskauda, Mauglis, trys paršeliai ir kiti. Bene daugiausiai mažųjų dėmesio sulaukia besisukiojanti į visas puses trobelė ant vištos kojelės ir iš jos išlendanti linksma ragana

4. Škotijos pilyse mergaitės pasijunta karalaitėmis, o berniukai – riteriais.

Gausybė didingų istorinių pilių stūkso visoje Europoje, tačiau Škotijos pilys, ko gero, labiausiai pritaikytos šeimų poilsiui. Apsilankius didingose pilyse, pavyzdžiui, Blero (Blair Castle), Traquairo (Traquair House) ar kitose, galima apžiūrėti turtingas ekspozicijas, ginklų kolekcijas, brangenybes, vaikus sudomins didžiulės senovinių žaislų kolekcijos. Mažiesiems dažnai pasiūloma dalyvauti piešinių konkursuose, nusispalvinti herbą ar nusikopijuoti karališkąjį antspaudą, iškylų salėje pasimatuoti karūną, pasipuošti karalaitės suknele ar pasidabinti riterio apsiaustu.

Dėmesio verti ir didžiuliai pilių parkai, džiuginantys klaidžiais gyvatvorių labirintais, mini zoologijos sodais, kuriuose kriuksi egzotiškos išvaizdos paršeliai, klega įdomių veislių paukščiai, ir mažiesiems skirtomis saugiomis žaidimų aikštelėmis. Įrengtos patogios iškylų vietos – suoliukai su staliukais. Čia galima prisėsti ir sukirsti iš anksto pasiruoštus pietus, kuriuos vaikai mielai pasidalija su įžūliais povais.

5. Į Gibraltarą – lankyti beždžionių ir delfinų.

Į Gibraltarą, kuris priklauso Didžiajai Britanijai, keliautojus vilioja maurų pilis, išlikę britų pabūklai ir kalne išrausti tuneliai, stalaktitų oloje įkurta katedra ir puikūs vaizdai, atsiveriantys nuo 426 metrų uolos.

Na, o vaikai negalės atsidžiaugti laisvai vaikštinėjančiomis beždžionėmis – makakų genties šunbeždžionėmis. Tai vienintelės beždžionės, kurios Europoje gyvena laisvos. Tiesa, jų laukinėmis jau nepavadinsi – jos puikiai prisitaikė prie turistų minios ir nuolat kaulija visokių skanėstų. Tačiau mažiesiems keliautojams smagu jas stebėti: vienos noriai bendrauja, kitos, nutaisiusios irzlią miną, atsuka smalsuoliams nugarą. Juokaujama, kad kol Gibraltare gyvens beždžionės, tol šią uolą valdys britai. Na, o smalsuoliai, besidomintys vandenų pasauliu, nepraleis dar vienos pramogos – išvykos laiveliu stebėti žaidžiančių delfinų.

6. Austrijoje netikėtai pateksi į kreivų linijų karalystę.

Austriją keliautojai renkasi dėl įspūdingos gamtos ir turtingų miestų, kuriuose gausu istorinių pastatų, kvapą gniaužiančių muziejų, prabangių dvarų bei išpuoselėtų parkų. Iš žymiausių austrų architektūros šedevrų verta išskirti XX a. architekto Friedensreicho Hundertwasserio darbus, netikėtais sprendimais sudominančius net didžiausius padaužas. Vienoje tarp griežtų formų ir spalvų namų netikėtai kyšteli šleivas kreivas bokštelis, papuoštas auksiniu kupolu, žengus dar kelis žingsnius saulėje sutviska vaivorykštės spalvų dekoracijos. Kreivų linijų, skirtingo dydžio langų, papuoštas daugybe bokštelių ir ant stogo želiančia žole, spirale susisukęs namas atrodo tarsi perkeltas iš vaikiško piešinio. Vis dėlto įspūdingiausi šio architekto statiniai yra Blumau pramogų ir poilsio kompleksas bei Šv. Barboros bažnyčia Bernbache.

7. Villa d’Este – nuostabiausias fontanų parkas.

Susiruošus keliauti į Italiją maršruto ilgai sudarinėti nereikia, užtenka užsimerkus besti pirštu į žemėlapį, ir tikrai pataikysi į kalnus, paplūdimį ar išskirtinį kultūros bei istorijos paminklą. O kur dar puikus maistas! Mažieji keliautojai apsals nuo daugybės rūšių picų ir neapsakomo skonio ledų.

Vienas įdomesnių Italijos regionų yra Lacijus, čia plyti šurmuliuojanti Roma, turistus stebina paslaptingos etruskų civilizacijos liekanos.

Na, o važiuojant pro Tivolio miestelį derėtų nepraleisti progos aplankyti stebinančių objektų, įtrauktų į UNESCO paveldo sąrašą – Adriano ir d’Este vilų. Tiesa, romėnų imperatoriaus užmiesčio rezidencijos griuvėsiai sudomins vyresnius vaikus, o XVI a. parkas, terasomis besileidžiantis kalno šlaitu, kur čiurlena tūkstančiai įvairiausių formų ir dydžio fontanų, pralinksmins mažesniuosius.

8. Amsterdamą galima apžiūrėti plaukte, važiuote ir čiuožte.

Keliauti po Amsterdamą, vadinamą Šiaurės Venecija, galima įvariai: žiemą čiuožti slidėmis užšalusiais kanalais, vasarą plaukti laiveliu ir, aišku, visais metų laikais miestą galima apžiūrėti važinėjant dviračiais. Amsterdamas stebina savo harmoninga visuma: XVII a. puošniais namais, grakščiomis tiltų arkomis, saulėje tviskančiu kanalų vandeniu, klasikiniais karališkaisiais rūmais, kažkada tarnavusiais kaip miesto rotušė, bažnyčiomis. Vaikus vilios Madam Tiuso muziejus, o tėvus – galimybė apžiūrėti Van Gogho ar Rembrandto šedevrus miesto muziejuose.

9. Viešnagė Bodeno ežero gėlių laive.

Sakoma, kad viena gražiausių Vokietijos vietų yra Bodeno ežero apylinkės, čia yra Romos imperatoriaus vardu pavadintas Konstanco miestas ir jaukus miestas-sala Lindau.

Įspūdingų vaizdų ir gėlių mėgėjams būtina apsilankyti spalvingoje ir kvapioje Mainau saloje, į kurią galima nueiti pėsčiųjų tiltu. Nedidukę salą išpuoselėtu sodu pavertė buvusio savininko Lennarto Bernadotte’s užgaida. Barokinius rūmus supa nuostabiausios gėlynų kompozicijos, vaizduojančios gyvūnus, tropinių augalų ir rožių sodai. Čia galima susipažinti su rečiausiomis gėlių rūšimis ir užuosti egzotiškiausius kvapus. Ne veltui ši sala vadinama gėlių laivu.

10. Pažintis su žemės gelmių paslaptimis – įdomus nuotykis.

Viena įspūdingiausių kelionių su vaikais akimirkų – ekskursijos į žemės gelmes. Europoje gana daug šalių, kurios turistus vilioja paslaptingu požeminiu pasauliu: Austrija puikuojasi vienu didžiausių ledo urvų Europoje, Latvija gundo Kuldygos smėlio tuneliais ir Gaujos upės urvais, Ispanija didžiuojasi požemiuose rastais priešistorinių žmonių piešiniais. Verta paminėti, kad unikalių urvų, kuriuose galima ne tik grožėtis daugiaamžių spalvingų stalagmitų ir stalaktitų miškais, ledo upeliais bei kriokliais, bet ir plaukti valtele legendomis apipintomis požeminėmis upėmis bei paslaptingais ežerais, yra ir Čekijoje, ir Vengrijoje, ir Slovakijoje, ir Belgijoje, ir Kryme.

http://www.veidas.lt/10-idomiausiu-kelioniu-ideju-visai-seimai

EKSKURSIJOS NEĮGALIESIEMS

Šis maršrutas – tai pirmas turistinis maršrutas po Vilniaus senamiestį, skirtas žmonėms, turintiems judėjimo apribojimų. Maršrutas buvo kuriamas 2010 m. balandžio – birželio mėn. dalyvaujant žmonėms su judėjimo negalia, atsižvelgiant į jų pastabas ir pasiūlymus.

Rekomenduojame susipažinti su maršrutu prieš keliaujant ir įvertinti savo fizinę būseną, jėgas.

Rekomenduojame keliauti su lydinčiu asmeniu.

Maršruto trukmė – 2 – 4 val. (trukmė priklauso nuo to, ar lankomasi muziejuose).

Visas siūlomo maršruto ilgis – apie 3 km.

Maršrutai:

1. Aušros Vartai

2. (Objektas uždarytas)

3. Tautodailininko Jono Bugailiškio kūrybinė studija-muziejus

4. Šv. Teresės bažnyčia

5. Šv. Dvasios cerkvė ir vienuolynas

6. Gintaro figūrų muziejus

7. Bazilijonų vartai

8. Filharmonija

9. Šv. Kazimiero bažnyčia

10. Rotušė

11. Šiuolaikinio meno centras

12. Šv. Mikalojaus cerkvė

13. Prancūzų kultūros centras

14. Vilniaus paveikslų galerija

15. Šv. Paraskevijos (Piatnickajos) cerkvė

16. Socialinių įstaigų informacijos centras – suvenyrų parduotuvė

17. Signatarų namai

18. Pilies gatvė

19. Šv. Pranciškaus ir Bernardino bažnyčia

20. Šv. Onos bažnyčia

21. Ekspozicijų salės „Titanikas“

22. Sereikiškių parkas

23. Juškus Gallery

24. Parko dalis (Šventaragio slėnis)

25. Valdovų rūmai

26. Paminklas didžiajam kunigaikščiui Gediminui

27. Katedros aikštė, varpinė

28. Plytelė „Stebuklas“

29. Katedra ir Šv. Kazimiero koplyčia

30. Paminklas Karaliui Mindaugui

31. Naujasis ir Senasis arsenalas

32. Keltuvas ir Gedimino pilies kalnas

33. Taikomosios dailės muziejus

http://www.vilnius-tourism.lt/turizmas/ekskursijos/marsrutai/neigaliesiems-2/

EKSKURSIJOS SENJORAMS

Senjorai šį kartą galės išbandyti naujovę – ekskursijos pagal „Silva rerum II“ išplėstinį variantą, kurio metu galima išvysti unikalius Nacionalinio muziejaus eksponatus ir bažnytinio meno vertybes. 1700-1710 metai, Vilnius siaubiamas Šiaurės karo ir maro: ekskursijų lankytojai žingsniuos epidemijos plitimo keliu, aprašytu romano puslapiuose, pakeliui daug sužinodami ne tik apie tragedijas, mūšius ir egzekucijas, bet ir apie daugybę paslaptingų ir nepaprastų dalykų. Kai kurie jų – miestą globojantys šventieji paveikslai ar stebuklingas gydomasis šaltinis, tebėra ir šiandien. Kiti – gražiausios bažnyčios, prabangūs kvartalai – negrįžtamai pranykę amžių negandose. Klausytojai taip pat sužinos, kur būta Birontų rūmų, kur klajojo raudonoji Maro Mergelė, turės galimybę išvysti daiktus, kokius galėjo lytėti romano personažai ir sužinos, kodėl ir kaip autorę įkvėpė Vilniaus baroko perlas – Šv. Petro ir Povilo bažnyčia.

Senjorai į nemokamas ekskursijas kviečiami registruotis tel. (8 5) 253 2115 iki gruodžio 21 d., vietų skaičius ribotas. Ekskursijas senjorams ves profesionalūs gidai pagal romano autorės parengtą maršrutą. Išplėstinės ekskursijos trukmė - 3 valandos.

http://www.balsas.lt/naujiena/705554/senjorams-nemokamos-populiariausios-2012-metu-ekskursijos

SPECIALUS KRUIZAS SENJORAMS

1 DIENA: Ryte (7.00 val.) išvykstame iš Lietuvos. Kelionė pas kaimynus latvius. Aplankysime viduramžius menančią Jaunpils pilį*, kurioje galėsime pasiklausyti romantiškų Dantės sonetų, sužinosime visas pilies paslaptis ir įdomias istorijas. Atvykusiųjų garbei bus išautas šūvis iš tikros patrankos, o svetingasis vienuolis pavaišins gardžiu vynu. Toliau vykstame į Rygą. Atvykstame į Rygą. Registracija į keltą. Išplaukiame į Stokholmą. Nakvynė 4-vietėje kelto kajutėje. Laive Jūsų laukia speciali senjorams parengta programa: loterijos, žaidimai, gyva muzika, šou pasirodymai.  Nuobodžiauti tikrai neteks! Pageidaujantys gali užsisakyti papildomai švediško stalo vakarienę.

2 diena: Pusryčiai. Ryte atplaukiame į Stokholmą – vieną įdomiausių didmiesčių, pastatytų net ant 14 salų. Apžvalginė ekskursija po miestą, vadinamą „Šiaurės Venecija“: Karališkasis dramos teatras, Karališkieji rūmai, senoji Stokholmo Katedra, senamiesčio (Gamla Stan) siauros ir jaukios gatvelės. Riterių bažnyčia, kur palaidoti Švedijos monarchai, Parlamentas, miesto Rotušė (čia kasmet vyksta banketas, įteikus Nobelio premijas). Aplankysite „Vaza“ muziejų, kuriame eksponuojamas didingas, iš jūros dugno iškeltas XVII a. karališkasis karo laivas, jūros dugne išgulėjęs 333 metus. Nakvynė 4-vietėje kelto kajutėje.

3 diena: Pusryčiai. Ryte atplaukiame į Rygą. Trumpa apžvalginė ekskursija po Rygos senamiestį: . Rygos pilis ir gynybinė siena su parako bokštu bei Švedų vartais, Domo katedra, garsi savo vargonų skambesiu, „Trijų brolių“ namai, Rotušės aikštė, „Juodagalvių gildijos namai, šv. Petro bažnyčia, nuo kurios bokšto atsiveria vaizdas į Rygos senamiestį: Rygos Opera, Laisvės paminklas, didžioji ir mažoji miesto gildijos, „namas su katinu“, puošnios senamiesčio gatvelės. Esant galimybei Vargonų koncertas*  Rygos katedroje. Po ekskursijos vykstame į Rundalę, kur aplankome baroko šedevrą – Rundalės rūmų ansamblį*, suprojektuotą garsaus italų architekto F. B. Rastrelli, sukūrusio ir garsiuosius Ermitažo rūmus Sankt Peterburge. Šiuo metu rūmuose veikia muziejus su puošniomis salėmis, jame saugoma gausi meno kūrinių kolekcija. Vakare ~ 21.30 val. sugrįšime į Vilnių.

Į kelionės kainą įskaičiuota: Kelionė patogiu turistinės klasės autobusu, Kelionės vadovo paslaugos, ekskursinė programa, kelionės dokumentų sutvarkymas, kelto bilietai, 2 nakvynės kelte 4-vietėse B klasės kajutėse su pusryčiais.

Kita informacija:

• Mokamiems objektams rekomenduojame turėti ~ 260 sek, 15 lat. Pageidaujantiems vakarienė kelte 1 vnt. 100 lt.

http://senjorutaryba.lt/?p=970

Naujos turizmo rūšys

Kosmoso turizmas

Pirmasis kosmoso turistas Dennis Tito

Kosmoso turizmas – privačiomis lėšomis finansuojami pramoginiai ar mokslo tiriamieji skrydžiai į kosmosą arba Žemės orbitą.

Šiuo metu kosmoso turizmo tikslui naudojamas Tarptautinės kosminės stoties Rusijos segmentas. Skrydžiai, kuriuos organizuoja agentūros „Roskosmos“ ir „Space Adventures“, atliekami rusų „Sojuz“ komerciniais laivais. Iki 2012 m. pab. su jų pagalba kosminėje stotyje jau pabuvojo 8 turistai, tarp jų Charles Simonyi – du kartus. Turistai ruošiami Pamaskvės Žvaigždžių miestelyje bei Ščiolkove, taip pat naudojami nedideli lėktuvai, kuriuose simuliuojama nesvarumo būklė. Turo į orbitą kaina sudaro 20–23 mln. JAV dolerių.
Amerikiečių NASA vis dar priešinasi idėjai sujungti profesionalius skrydžius su kosmoso turizmo elementais, bet rusų kosmoso agentūrai ši idėja pasirodė patraukli. Dėl tokio rusų sumanymo amerikiečiai pagrasino rusams kosminėmis sankcijomis, bet tolimesnėse derybose abi šalys susitarė. Pirmuoju turistu, už savo kelionę į kosmosą sumokėjusiu 20 mln. JAV dolerių, tapo amerikietis Dennis Tito, pabuvojęs kosmose 2001 m. balandžio 28 – gegužės 6 d. 2002 m. tokį pat skrydį į kosmosą pakartojo dar vienas multimilijonierius iš Pietų Afrikos Respublikos Mark Shuttleworth. Po sėkmingai pasibaigusių pirmųjų bandymų rusai pradėjo pardavinėti atsirandančias laisvas vietas į erdvėlaivius, skraidančius į TKS. Transportiniai laivai į TKS gali talpinti 6–7 kosmonautus ir ne kiekvienoje misijoje užpildomas visas laivas. „Roskosmos“ sudarė sutartį su amerikiečių firma „Space Adventures“ ir perdavė jai bilietų pardavimo teisę.
Neišgalintys sumokėti milijoninių sumų už savaitinę kosminę kelionę gali tikėtis sulaukti pasiūlymo atlikti valandos trukmės pasiskraidymą stratosferoje už 100 000 JAV dolerių. Į kosminio turizmo rinką veržiasi naujos kompanijos, todėl ilgainiui tokios kelionės taps prieinamesnės.

Istorija

Pirmąja kosmoso turiste turėjusi tapti amerikietė mokytoja Christa McAuliffe 1986 m. žuvo erdvėlaivio „Čelendžerio“ katastrofoje. Po šio incidento JAV vyriausybė priėmė įstatymą, draudžiantį neprofesionalų skrydžius į kosmosą.
1990 ir 1991 m. pasinaudodami privačių kompanijų lėšomis, pakilo pirmieji komerciniai kosmonautai: japonų žurnalistas Toyohiro Akiyama ir pirmoji britė kosmonautė Helen Sharman. Tai buvo erdvėlaivių „Sojuz“ skrydžiai į sovietinę kosminę stotį „Mir“
2004 m. rugsėjo 25 d. buvo įkurta „Virgin Galactic“ – kosmoso turizmo grupė, kuri po „SpaceShipOne“ sėkmės ėmė plėtoti kosmoso turizmą. Grupės tikslas buvo nuo 2007 m. kosminius skrydžius padaryti prieinamus visuomenei už 200 000 JAV dolerių. 2011 m. Naujosios Meksikos valstijoje atidarytas milijardieriaus Ričardo Bransono naujas „Virgin“ kosmoso uostas – prabangus terminalas, pirmasis pasaulyje komercinės paskirties kosmoso uostas, iš kur pasiturintys turistai galės pakilti į orbitą aplink Žemę.

Kosmoso turistai:

Asmuo	Pilietybė	Metai	Skrydžio trukmė	Misija	Sumokėta suma (JAV dol.)
1. Dennis Tito	Amerikietis	2001	8 dienos (balandžio 28 – gegužės 6 d.)	Pakilo su: Sojuz TM-32 Grįžo su: Sojuz TM-31	$20 mln.[2]
2. Mark Shuttleworth	Pietų afrikietis / britas	2002	11 dienų (balandžio 25 – gegužės 5 d.)	Pakilo su: Sojuz TM-34 Grįžo su: Sojuz TM-33	$20 mln.[3]
3. Gregory Olsen	Amerikietis	2005	11 dienų (spalio 1–11 d.)	Pakilo su: Sojuz TMA-7 Grįžo su: Sojuz TMA-6	$20 mln.[4]
4. Anousheh Ansari	Iranietė / amerikietė	2006	12 dienų (rugsėjo 18–29 d.)	Pakilo su: Sojuz TMA-9 Grįžo su: Sojuz TMA-8	$20 mln.[5]
5. Charles Simonyi	Vengras / amerikietis	2007	15 dienų (balandžio 7–21 d.)	Pakilo su: Sojuz TMA-10 Grįžo su: Sojuz TMA-9	$25 mln.[6]
		2009	14 dienų (kovo 26 – balandžio 8 d.)	Pakilo su: Sojuz TMA-14 Grįžo su: Sojuz TMA-13	$35 mln.[6]
6. Richard Garriott	Britas / amerikietis	2008	12 dienų (spalio 12–23 d.)	Pakilo su: Sojuz TMA-13 Grįžo su: Sojuz TMA-12	$30 mln.[7]
7. Guy Laliberté	Kanadietis	2009	11 dienų (rugsėjo 30 – spalio 11 d.)	Pakilo su: Sojuz TMA-16 Grįžo su: Sojuz TMA-14	$40 mln.[8]

http://lt.wikipedia.org/wiki/Kosmoso_turizmas

http://www.youtube.com/watch?v=3a-l1tb1rPg

Kaimo turizmas

Kaimo turizmas – viena iš turizmo rūšių, siūlanti poilsį užmiestyje, kaime. Turistai traukiami gamtos švara ir ramybe, galimybe pažinti regiono tradicinę buitį, kultūrą. Dažnai kaimo turizmas gali būti ir ekoturizmo rūšis. Kaimo turizmas yra svarbi ūkio šaka kaimuose, kadangi dėl mechanizacijos juose sumažėjęs darbo jėgos poreikis, todėl šis verslas suteikia galimybę gyventi ir dirbti kaime nevystantiems žemės ūkio. Be to, kaimo turizmas skatina puoselėti etnokultūrines tradicijas, aplinką.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Kaimo_turizmas

Visame pasaulyje turizmo paslaugų sferose dirba labai daug žmonių. Lietuvos ilgalaikės raidos strategijoje iki 2015 metų svarbi vieta tenka turizmo plėtrai. Plėtros priemonių vykdymas ir koordinavimas užtikrinamas remiantis Nacionaline turizmo plėtros programa. Šios priemonės yra labai svarbios ir kaimo turizmo plėtrai.
Kaimo turizmas yra sudėtinė Lietuvos turizmo dalis. Lietuvoje kaimo turizmas įtrauktas į Turizmo Įstatymą, Lietuvos turizmo generalinį planą, Nacionalinę turizmo bei kaimo socialinės raidos ir gyventojų užimtumo programas. Rengiama kaimo turizmo plėtros programa. Kaimo turizmas pažymėtas ir Europos komisijos “Klausimyne Lietuvai” ir Europos kaimo vietovių chartijoje. Pasaulinės turizmo tendencijos yra nukreiptos į turizmo produkto kokybės gerinimą.
Pasaulyje stebima, jog populiarėja individualus turizmas. Trys S (sun, sea, sand ) – saulė, jūra ir smėlis, pereina prie trijų L (landscape, lore, leisure ) – peizažas, tradicijos, laisvalaikis.
Kaimo turizmas iš esmės kitokia ir iki šiol kaimo žmonėms neįprasta veikla, kuri pagrįsta ne gamyba, o paslaugų teikimu. Tai mažas, bet sparčiai augantis ekonominis sektorius. 2006 m. sausio 1 d. registruotų kaimo sodybų buvo 494. 2006 m. liepos 1 d. kaimo turizmo paslaugų teikėjų buvo 531. Sodybų skaičius auga kasmet, bet jų augimui ir plėtrai trukdo prasti vadybiniai gyventojų sugebėjimai, prastos užsienio kalbų žinios, nepakankama kaimo infrastruktūra (privažiavimai, vandens tiekimas, nutekamojo vandens apdorojimas, interneto prieiga, kt). Turėtų stiprėti ir kaimo turizmo rinkodara. Kaimo turizmo paslaugų pasigendama Lietuvos pasienio vietovėse, šalies nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose. Kaimo turizmas nepasirengęs priimti neįgalius turistus.


Didžioji dalis dabartinių  kaimo sodybų – iš sovietinio kaimo, dauguma jų apsilankantiems kaimo turizmo mėgėjams nėra itin įdomios. Sodyboms trūksta specializacijos, išskirtinumo. Turi būti formuojamas naujas kaimo turizmo įvaizdis – naujos arba restauruotos sodybos, išlaikančios senosios statybos tradicijas, pastatytos iš rastų, medžio ar akmens infrastruktūrą. Kaimo turizmo sodyboms įrengti dar mažai panaudojami dvarai, vėjo ir vandens malūnai, kiti nenaudojami kaimų ir miestelių pastatai.
Kaimo sodybų tinklas yra nedidelis. Daugiausia kaimo turizmo sodybų yra Utenos apskrityje. Nors Švenčionių rajono gamta yra labai unikali, kaimo turizmo sodybų čia yra mažai. Lietuvos vartotojų instituto užsakymu Rinkos analizės ir tyrimų grupė RAIT atliko sociologinį tyrimą, kuris parodė, kad kaimo turizmo paslaugas vartotojai įvertino geriausiai iš Lietuvoje teikiamų turizmo paslaugų ir suteikė joms 8,52 balo iš 10 galimų. Tipinis kaimo turizmo paslaugų vartotojas – iki 34 metų amžiaus, turintis aukštąjį išsilavinimą, gaunantis daugiau, negu 600 litų vienam šeimos nariui per mėnesį ir gyvenantis didmiesčiuose.



Apgyvendinimas – viena svarbiausių turizmo paslaugų sistemos sudedamųjų dalių. Jo tikslas yra užtikrinti turistams gyvenimo sąlygas už jų pastovios gyvenamosios vietos ribų, ilgesniam nei vieną dieną laikotarpiui. Atvykstantys į kaimo turizmo sodybas tikisi apgyvendinimo įvairovės  ir gero aptarnavimo.
Lietuvos ir užsienio turistų poreikis poilsiauti kaimo sodybose nuolat didėja, tačiau kaimo turizmo paslaugų pasiūla, kokybė ir įvairovė nėra pakankama. 2007-2013 m. teikiant paramą didelį dėmesį numatoma skirti kaimo turizmo paslaugų kokybės ir šių paslaugų įvairovės gerinimui.  Čia keliami tokie tikslai: didinti kaimo turizmo sodybų patrauklumą bei nakvynės vietų kaimo turizmo sodybose skaičių, kurti naujas sodybas, puoselėjant lietuviškas architektūros tradicijas.
http://www.rec.lt/

Keliavimo į kaimą prielaidos

Kaimo turizmas yra urbanizacinis fenomenas - kol nebuvo miestų ir specifinių miestietiško gyvenimo būdo problemų, tol nebuvo šnekama apie poilsį kaime.

Kaimo turizmas tampa vis populiaresne turizmo šaka. Miesto gyvenimo ritmas, tempas ir aplinka vis labiau vargina žmones ir skatina juos ieškoti galimybių grįžti į gamtą. Keliaudami į kaimą turistai nori išvengti miesto streso ir susvetimėjimo bei kontrolės praradimo, kai darbas, visuomenė ir aplinka diktuoja savo taisykles, kurioms žmogus turi paklusti, jeigu nori „neiškristi iš žaidimo". Tai reiškia, kad žmogaus gyvenimas yra tarsi užprogramuotas ir suorganizuotas, neatsižvelgiant į jo valią. Iš vienos pusės didmiestyje žmonės patiria psichologinį spaudimą dėl gali­mos modernaus gyvenimo rizikos (galimos avarijos, alergijos, ligos ir pan.), iš ki­tos pusės - tikrų nuotykių trūkumas, tikrų emocijų trūkumas (jų rodymas šiuolaiki­nėje visuomenėje netoleruojamas). Nenatūralus, nesveikas gyvenimo būdas, kai gyvenama daug plastiko turinčioje aplinkoje ir maitinamasi nešviežiu konvejeriniu būdu pagamintu ir skubiai suvartojamu maistu, aukštosios technologijos ir „unifor­miškumas", vartotojiška kultūra ir tikrų šiltų santykių trūkumas, fragmentiškas šei­mos gyvenimas - štai tokį niūrų šiuolaikinio didmiesčio gyventojo kasdienybės vaizdą pateikia tyrinėtojai. Žmonės sąmoningai ir nesąmoningai jaučia šias neigiamas šiuolaikinio gyvenimo puses ir stengiasi surasti erdvę, kurioje būtų galima iš­vengti spaudimo ir bent iš dalies atstatyti tai, kas prarasta. Tokia aplinka surandama kaime.

Kaimo aplinkos ypatybės, traukiančios žmones atkeliauti čia poilsio, yra šios:

• Daug atviros erdvės.
• Mažai gyventojų.
• Retai užstatyta teritorija.
• Gamtinė aplinka.
• Daug veiklos lauke.
• Daug individualios veiklos galimybių.
• Mažos įstaigos.
• Mažai turistų.
• Vietinis privatus verslas.
• Asmeniški santykiai su turistais.
• Mėgėjiška vadyba.
• Vietinė kultūrinė atmosfera.
• Daug senesnių pastatų.
• Gamtos apsaugojimo idėjos.
• Tikras, lėtai valgomas maistas.

Paprasti gyvenimo malonumai ir „negrobuoniška" aplinka, laisvos klajonės ir nuostaba bei „saugūs" nuotykiai - tai yra tos gėrybės, kurias gali pasiūlyti kaimas turistui.

Turistų veiklos kaime sąrašas yra labai platus ir įvairus:

•    Iškylavimas, keliavimas po apylinkes žirgais, pėsčiomis, dviračiais, slidėmis valtimis.

•   Žvejyba, medžioklė, uogavimas, grybavimas, vaistažolių rinkimas.

•    Gamtos stebėjimas.

•   Žaidimai, sportinė veikla.

•    Darbas soduose, daržuose, miške.

•   Kultūrinė veikla.

•    Sveikatos stiprinimas.

•   Pramogavimas, dalyvavimas šventėse.

LKTA logotipas

LKTA patentuotas ženklas - Tai žaliame fone stovintis baltas gandras. Jis žymi poilsio kaime sodybą - Asociacijos narę. Šį ženklą naudoja Asociacijos nariai savo reklamos priemonėse. Be to, juo žymimos kaimo turizmo sodybų kvalifikacinės (komforto) kategorijos. Jas savo nariams, teikiantiems poilsio kaime ir kaimo turizmo paslaugas, suteikia Asociacijos taryba, įvertinusi sodybos įrengimo ir poilsio kaime paslaugų teikimo lygį.

Visos Asociacijos narių sodybos skirstomos į 5 kategorijas suteikiant joms vieno, dviejų, trijų, keturių ir penkių gandrų ženklus. Šios komforto kategorijos nustatomos pagal Asociacijos tarybos patvirtintus klasifikavimo reikalavimus.

http://www.atostogoskaime.lt/lt/lkta/logotipas

LKTA istorija

Lietuvos kaimo turizmo asociacija (toliau - Asociacija) veiklą pradėjo 1997 m., kuomet nariais buvo tik 17 sodybų. Iki šių metų narių skaičius išaugo 22 kartus. 2013 m. kovo 7 d. duomenimis Asociacija vienija 370 narių. Tai ne tik kaimo gyventojai, teikiantys kaimo turizmo paslaugas, bet ir žmonės dar tik planuojantys kurti šį verslą, regioninių turizmo centrų darbuotojai. Per beveik šešiolika Asociacijos gyvavimo metų kaimo turizmo objektai kartu su apgyvendinimo paslaugomis teikdami įvairias poilsio paslaugas, tapo mažais kultūros centrais kaimo bendruomenėse, kuriose taip pat vyksta dailininkų plenerai, drožėjų ir skulptorių kūrybinės stovyklos, konferencijos, seminarai, šeimos šventės, kulinarinio ir etninio paveldo puoselėjimas.

LKTA tikslai

• atstovauti Asociacijos narių interesams įvairiose institucijose ir organizacijose;
• koordinuoti Asociacijos narių veiklą plėtojant kaimo turizmą Lietuvoje;
• rengti seminarus, konferencijas, muges, parodas, metodines priemones, informacinius biuletenius asociacijos ir jos narių veiklos klausimais;
• kelti Asociacijos narių kvalifikaciją, organizuoti stažuotes šalyje ir užsienyje;
• analizuoti kaimo turizmo paslaugų paklausą šalies viduje ir užsienyje;
• bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos, kitų šalių ir tarptautinėmis analogiškomis organizacijomis, būti jų nare;
• dalyvauti rengiant ir svarstant naujus Lietuvos Respublikos įstatymų projektus, reglamentuojančius Asociacijos ir jos narių veiklą.

http://www.atostogoskaime.lt/lt/lkta/apie-asociacija

Aukščiausiai vertinama sodyba:

• Puoselėjanti regioninę, etninę kultūrą;
• Sauganti kultūrinį paveldą;
• Akcentuojanti kulinarinį paveldą;
• Sodyboje akcentuotini etnografiniai elementai: stogas, priebūtis, prieklėtis, langai, langinės, namų puošybos elementai, vidaus atributai.

Kam reikalingas sodybų vertinimas?

Svečias, rinkdamasis sodybą poilsiui, nori žinoti:

• Ar bus maloniai ir mandagiai priimtas ir aptarnautas;
• Ar gyvenamos patalpos patogios, švarios, tvarkingos, jaukios ir šiltos;
• Ar gyvenamuosiuose kambariuose ras tai, kas jam reikalinga patogiam ir saugiam apsigyvenimui;
• Ar paslaugos, kurias teikia šeimininkas, atitinka saugumo reikalavimus;
• Kokia paslaugų pasiūla ir įvairovė;
• Kokia pramogų pasiūla ir įvairovė;
• Ar sodyba dera prie etninio regiono;
• Kiek sodyba orientuota į kultūrinį ir kulinarinį paveldą;
• Ar sodyba turi savo stilių, specializaciją;
• Kaip sodyba parengta aktyviam poilsiui (sporto aikštynai, vandens sporto inventorius, vaikų poilsiui inventorius, dviračiai, riedučiai, riedlentės, žirgai (trenerio galimybė), teniso kortai, uždaras ar atviras baseinai, pirtys)
• Gražiai suformuoti sodybos želdiniai, gėlynai;
• Įrengtas biuras pokalbiui su svečiais;
• Teisiškai tvarkingai vedama dokumentacija, teisiniai dokumentai;
• Dirba ištisus metus;
• Kokie atsiliepimai apie sodybą ir šeimininkus

http://lt.lt.allconstructions.com/portal/index/article/4216/lietuvos-kaimo-turizmo-sodybu-vertinimo-kriterijai

Parodos ir konferencijos Lietuvoje bei užsienyje

Lietuva, kaip ir kitos pasaulio šalys, stengiasi neatsilikti turizmo srityje. Dalyvauja tarptautiniuose renginiuose: parodose, konferencijose, kad galėtų  pritraukti vis didesnį  turistų užsukančių į Lietuvą ratą.

Paroda – nuolatinis arba laikinas viešasis renginys, kurio metu publikai pateikiami ekspozicijos objektai (eksponatai), siekiant su jais supažindinti. Parodas rengia muziejai, galerijos, parodų rūmai (pvz., Vilniuje – LITEXPO; Klaipėdoje - Expo vakarai, kultūros, taip pat švietimo organizacijos. Gali būti realios arba virtualios (su eksponatais supažindinama žiniatinklyje). Pagal pobūdį – teminės, asmeninės; turinį – meno, istorijos, verslo parodos ir mugės (pvz., Frankfurto mugė), šunų paroda ir t. t. Pagal vietą – stacionarios ir keliaujančios, lygmenį – vietos, respublikinės, tarptautinės.

Konferencija - susitikimas (paprastai tarptautinis), skirtas tam tikrų klausimų sprendimui.

CONVENE

Vilniaus konferencijų biuras didžiuojasi, galėdamas pristatyti jau antrąją tarptautinę dviejų dienų parodą–kontaktų mugę – CONVENE, skirtą Baltijos šalių konferencijų turizmo verslo atstovams. Renginys vyks 2014 m. vasario 12 – 13 d. Vilniuje, Lietuvos parodų ir konferencijų centre LITEXPO.

Pirmasis CONVENE, vykęs 2013 m. vasario mėnesį, susilaukė didelio užsienio ir Lietuvos verslo bei žiniasklaidos dėmesio. Planuojama, kad 2014 m. reginys augs 30%. Į CONVENE atvyks daugiau nei 160 potencialių užsienio klientų, besidominčių tarptautinių renginių organizavimo galimybėmis Baltijos jūros šalių regione. Su užsienio klientais susitiks ir savo paslaugas bei produktus pristatys konferencijų turizmo verslo atstovai (viešbučiai, netradicinės renginių organizavimo vietos, agentūros, konferencijų biurai, konferencijų centrai, įvairūs specializuotų paslaugų teikėjai) iš Lietuvos bei 6 kaimyninių valstybių: Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos. Užsienio klientai bus atrenkami iš Europos asociacijų, korporacijų ir agentūrų sektoriaus, o susitikimai tarp parodos dalyvių ir klientų bus suplanuoti iš anksto.
http://www.convene.lt/lt/apie.html

ADVENTUR 2014

Tarptautinė turizmo, laisvalaikio ir sporto paroda ADVENTUR - spalvingas, ryškus ir nuotaikingas atostogų scenarijus, kurį kuriate ir formuojate Jūs -  turizmo verslo profesionalai. Tai trijų dienų renginys.

Adventur 2014 parodos akcentas - atostogauti su šeima.
Šiandien, keliaujant į užsienį su kūdikiams ir mažiems vaikams neturi stebinti. Bet jei jūs planuojate keliauti su kūdikiu pirmą kartą, daug klausimų kyla: kuri šalis keliauti, kuriai priskiriami viešbučiai pasirinkti, kurių turėtų imtis papildomų atsargumo priemonių, kad būtų užtikrintas sklandus ir malonus šventės su mažyliais.
Ar galima eiti piligrimas keliauti, aplankyti egzotiškas šalis, keliauti dviračiais su vaikais? Mūsų tikslas yra nutraukti nusistovėjusius šeimos poilsiui stereotipus ir parodyti, kad iš tiesų, kiekvienas gali keliauti, įskaitant labai jauniausių šeimos nariams.
Vieta:  (. Laisvės al 5, Vilnius) Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO


Parodos temos:
5 salė - „Atrask pasaulį“
Poilsinės, pažintinės užsienio kelionės, individualus turizmas, dalykinės kelionės į užsienį

3 salė - „Pažink Lietuvą“
Turizmo, poilsio ir laisvalaikio paslaugos Lietuvoje

4 salė - „Poilsiauk aktyviai“
Laisvalaikio pramogų ir nuotykių parkai, aktyvaus laisvalaikio inventorius

ORGANIZATORIAI:
Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO
Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos
Lietuvos turizmo asociacija
Lietuvos Respubliko turizmo rūmai
http://www.litexpo.lt/lt/event/29/show

 TT Warsaw

Kviečiame Jūs į 21-ąją Tarptautinę turizmo parodą TT  Warsaw, kuri vyks 2013 m. lapkričio 28-30 dienomis parodų ir kongresų centre MT Polska, Varšuvoje.

TT Warsaw paroda tai svarbiausias turizmo sektoriaus įvykis Vidurio-Rytų Europoje. Paroda – tai puiki galimybė pristatyti regionus susijusius su turizmo sektoriumi, kurie sudomintų tiek verslininkus, tiek individualius keliautojus.


Parodos metu savo pasiūlymus pristato kelionių organizatoriai, nakvynės vietų savininkai, oro linijos, draudimo kompanijos, pervežėjai bei kiti su turizmu susiję asmenys. Tarp parodos lankytojų galite sutikti tiek asmenų atsakingų už verslo kelionių organizavimą, tiek ir asmenų tiesiog ieškančių puikių pasiūlymų savo atostogoms.

Parodos globėjai:

TT Warsaw Garbės globėjai: Cezary Grabarczyk – Lenkijos Respublikos Seimo vicepirmininkas, Joanna Mucha – sporto ir turizmo ministrė, Hanna Gronkiewicz-Waltz – Varšuvos miesto prezidentė.


Parodą taip pat globoja: Rafał Szmytke – Lenkijos turizmo organizacijos pirmininkas, Paweł Niewiadomski – Lenkijos turizmo rūmų pirmininkas, Adam Struzik – Mazovijos vaivadijos maršalka oraz Jolanta Koczorowska – Wawer apylinkės meras.
http://vilnius.trade.gov.pl/lt/kalendarium/detail/article,5901,Tarptautine_turizmo_paroda_TT_Warsaw.html

"SITCA"

Lapkričio 21-22 dienomis Lietuvos turizmo informacijos centras Paryžiuje atstovavo Lietuvai tarptautinėje turizmo parodoje SITCA 2009, Nicoje (Prancūzija). Penkis metus iš eilės vykstančioje Prancūzijos regioninėje turizmo parodoje, Lietuva buvo pristatyta jau antrа kartа. šių metų parodoje Lietuvos informacinis stendas sulaukė ypatingai didelio vietinės žiniasklaidos dėmesio ir lankytojų susidomėjimo.

Lapkričio 21-22 dienomis Lietuvos turizmo informacijos centras Paryžiuje atstovavo Lietuvai tarptautinėje turizmo parodoje SITCA 2009, Nicoje (Prancūzija). Penkis metus iš eilės vykstančioje Prancūzijos regioninėje turizmo parodoje, Lietuva buvo pristatyta jau antrа kartа. šių metų parodoje Lietuvos informacinis stendas sulaukė ypatingai didelio vietinės žiniasklaidos dėmesio ir lankytojų susidomėjimo.

Vos prasidėjus parodai, Lietuvos informacinis stendas atsidūrė Nicos miesto ir regiono žiniasklaidos dėmesio centre. Lietuvos stendas jau pačiа pirmа dienа sulaukė didžiausios regiono televizijos „France 3“ žurnalistų vizito, taip pat stende apsilankė vieno svarbiausių regioninio laikraščio „Nice Matin“ atstovai. Iš 90-ies parodos dalyvių tik Lietuvos stendo nuotraukos su aprašymais atsidūrė šiame 240 tūkstančių vienetų tiražа turinčiame dienraštyje.
http://www.tourism.lt/lt/naujienos/pranerimas-spaudai-turizmo-parodoje-nicoje-lietuvos-informacinis-stendas-sulauke-didziausio-vietines-ziniasklaidos-demesio

Berlyno turizmo paroda – idėjos ir verslui ir poilsiui

Kovo 14 dieną baigėsi didžiausia pasaulyje turizmo paroda (ITB). Ji jau 44 metus rengiama Berlyne. Finansų krizė šio renginio nepalietė – maža šalių, kurių čia neišvystume. Net vargingiausios Afrikos valstybės ar gamtos stichijų nuniokotas Haitis ne tik džiugino spalvingais stendais, bet ir dosniai vaišino lankytojus. Sunku ITB pavadinti paroda – tai kelias dienas trunkanti fiesta. Čia šurmuliuoja visi žemynai, kiekviena šalis pristato savo gamtos, kultūros ir architektūros stebuklus.

Lietuvos stendas – gerokai kuklesnis. Turizmas nėra pagrindinis mūsų šalies pajamų šaltinis, todėl ir dėmesio šiai sričiai skiriama nedaug. Mūsų šalimi ypač besidomintys vokiečiai žavisi ekologiškais produktais, poilsiu autentiškose kaimo turizmo sodybose ir neišdarkyta gamta.

http://www.kelionesirpramogos.lt/?p=3488

Keletas jau įvykusių turizmo parodų:

1. “VAKANTIEBEURS” (Olandija)
2013 m. sausio mėn. 8-13 d.
Utrechtas, Olandija
www.jaarbeursutrecht.nl
2. “MATKA“ (Suomija)
Helsinkis, Suomija
web.finnexpo.fi
3. „IMTM“ (Izraelis)
Tel Avivas, Izraelis
www.imtm-telaviv.com
4. „BIT“ (Italija)
Milanas, Italija
www.bit.fieramilano.it
5. “ITB“ (Vokietija)
2013 m. kovo mėn. 06-10 d.
Berlynas, Vokietija
www.itb-berlin.com
6. “MAP“ (Prancūzija)
Paryžius, Prancūzija
www.lemondeaparis.com
7. “MITT“ (Rusija)
2013 m. kovo mėn. 20-23 d.
Maskva, Rusija
www.mitt.ru
8. „OTDICH“ (Baltarusija)
Minskas, Baltarusija
9. “IMEX“ (Vokietija)
2013 m. gegužės mėn. 21 -23 d.
Frankfurtas, Vokietija
www.imex-frankfurt.com
10. “TOUR SALON“ (Lenkija)
Poznanė, Lenkija
www.toursalon.pl
11. “WTM“ (Jungtinė Karalystė)
2013 m. lapkričio mėn. 4-7 d.
Londonas, Jungtinė Karalystė
www.wtmlondon.com
12. „EIBTM“ (Ispanija)
2013 m. lapkričio mėn. 19-21 d.
Barselona, Ispanija

www.eibtm.com
http://www.vilnius-tourism.lt/spaudai/naudinga-informacija/turizmo-parodos/

LIETUVOS LANKYTINOS VIETOS PAGAL ETNOGRAFINIUS REGIONUS

LIETUVOS ETNOGRAFINIAI REGIONAI

Regioniniai Lietuvos kultūros skirtumai atspindi sudėtingą valstybės istoriją: jau nuo XIII a. dabartinėje šalies teritorijoje yra istoriškai susiformavusios penkios etnografinės sritys, arba regionai. Šiuo metu, vis dar vykstant karštoms diskusijoms dėl naujo Lietuvos Respublikos administracinio ūkinio suskirstymo, Etninės kultūros globos taryba Lietuvoje siūlo skirti 5 etnokultūrinius regionus: Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos ir Mažosios Lietuvos. Kai kuriuos šių regionų dar siūloma skaidyti į paregionius (pvz., Žemaitijos regioną – į Pietų ir Šiaurės Žemaitijos paregionius). Atskiros etnografinės sritys skiriasi viena nuo kitos vietos gyventojų šnektos ypatybėmis, vyraujančiomis šventėmis, gyvenamojo namo tipu ir vidaus suplanavimu, aprangos ypatumais ir kitokiais materialinės bei dvasinės kultūros savitumais.

http://www.tautinispaveldas.lt/zemelapis/index.php?page=regionai

AUKŠTAITIJA

Aukštaičių žemės (dabartinė šiaurrytinė-rytinė Lietuvos dalis) – pirminis Lietuvos valstybės branduolys. Pirmą kartą aukštaičiai paminėti Petro Dusburgiečio kronikoje. Aukštaitija – didžiausias Lietuvos etnografinis regionas, turintis daug tarmių, itin turtingas tradicinių papročių, architektūros, gyvensenos ir kito istorinio etnokultūrinio paveldo. Šio krašto tradiciniuose audiniuose ir tautiniuose kostiumuose vyrauja linksmos, šviesios spalvos. Čia giedamos tūkstantmetės aukštaičių dainos – sutartinės. Išlaikyta šių dainų archajiška muzikinė ir poetinė forma. Greta vokalinės muzikos Aukštaitijoje gyvavo ir ne mažiau savita skudučiais bei ragais pučiama instrumentinė polifonija. Aukštaitija – tai aludarių (ypač Biržų rajonas), taip pat tradicinių miltinių ir gėlųjų vandenų žuvų patiekalų kraštas. Turtingas aukštaičių kulinarinis paveldas yra Europos kulinarinio paveldo dalis. Šiandieninė Aukštaitija pasižymi tarmių, gyvensenos ir etnokultūrinio paveldo margumu, nes yra paveldėjusi trijų didelių etninių darinių – Sėlos, Nalšios ir Žiemgalos – palikimą. Sako, kad labai vaizdinga gamta sukūrė ir linksmą aukštaičių būdą, o Aukštaitija dar vadinama poetų ir pasakorių kraštu.
http://www.tautinispaveldas.lt/zemelapis/index.php?page=aukstaitija

Aukštaitijos nacionalinis parkas - seniausias nacionalinis parkas Lietuvoje, įkurtas 1974 m. siekiant išsaugoti unikalią trijų kraštovaizdžio sričių sandūroje esančią Žeimenos aukštupio ekosistemą, jos gamtos ir kultūros vertybes. Be to, tai ne tik seniausias nacionalinis parkas, bet ir antras pagal plotą (40574 ha).



Bistrampolio dvaro sodyba- Šis dvaras apie tris šimtmečius priklausė Bistramams. Rūmuose veikia viešbutis, kavinė - restoranas. Išlikęs žirgynas, kuriame įrengta koncertinė salė, vyksta festivaliai, parkas, koplyčioje įsteigtas knygnešių muziejus.




Anykščių šilelis - 150 ha kraštovaizdžio draustinis (nuo 1960 m.) Ypač išgarsintas Antano Baranausko poemoje "Anykščių šilelis". Šilelyje stūkso Puntuko akmuo, priešais jį - Karalienės liūnas, netoliese ir Puntuko brolis.




Pakruojo dvaro sodyba- Klasicistinio stiliaus dvaras yra didžiausias iki šių dienų išlikęs dvaro pastatų kompleksas Lietuvoje, įtrauktas į Lietuvos kultūros paveldo objektų registrą ir įrašytas į Lietuvos rekordų knygą.





Kauno pilis- Kauno pilį architektūros istorikai laiko seniausia Lietuvos pilimi, nors kada ji pastatyta nėra žinoma. Iki mūsų dienų išlikęs tik maždaug trečdalis buvusios pilies, kas buvo daugiau - nuardė Neries upė. XIV a. pabaigoje ir po Žalgirio mūšio pilis buvo ne kartą remontuota, o XVI a. rekonstruota į bastėjo tipo pilį.



Astravo dvaro sodyba- Išlikę dvaro rūmai, arklidės bei šunininko namelis. Galima pasivaikščioti po parką bei iš vidaus apžiūrėti pirmąjį rūmų aukštą.



Joniškėlio dvaro sodyba - tai vienas didžiausių Lietuvoje išlikusių dvaro ansamblių. 24 ha plote išsidėstę 20 pastatų, užveistas parkas.






Burbiškių dvaro sodyba- Išlikę dvaro rūmai, trys ūkiniai pastatai, parko frgmentai, dvaro kapinaitės. Objektas užkonservuotas.

DZŪKIJA

 Dzūkija, dar vadinama Dainava – nederlingiausias, tačiau miškingiausias Lietuvos regionas, yra šalies pietryčiuose, tarp Nemuno vidurupio ir Neries upės. Pagrindinis pragyvenimo šaltinis daugeliui Dzūkijos gyventojų buvo, o ir dabar tebėra miškas. Anksčiau šiame regione žiemą žmonės kirto medžius, tašė sienojus, gamino pabėgius, plukdė sielius, darė namų apyvokos daiktus, pavasarį žvejojo, vasarą uogavo, rinko vaistažoles, medžiojo, džiovintus grybus parduodavo net tolimų Rusijos gubernijų pirkliams. O ir dabar dzūkų džiovinti, konservuoti ar švieži šaldyti grybai bei miško uogos kaip delikatesai keliauja ne tik į Lietuvos parduotuves, bet ir į Vakarų Europą. Dzūkai garsėja kaip nepralenkiami grybautojai Nuotrauka: MPT archyvas Dzūkijoje iki šiol išliko beveik visi senoviniai verslai. Trobesiai, baldai, namų apyvokos daiktai – viskas savo rankomis sukuriama. Dzūkijoje taip pat daug stalių, puodžių, kalvių, pynėjų iš vytelių ir skiedrų, medžio drožėjų, juodosios keramikos meistrų. Dzūkės yra turbūt kūrybingiausios audėjos visoje Lietuvoje, puikios mezgėjos ir siuvinėtojos, šiaudelių narstytojos. Dzūkija garsėja ir savo reto grožio gamta – didingais miškais ir ežerais, šaltiniuotomis upėmis ir pelkingomis laukymėmis. Šis kraštas vadinamas dainingiausiu visoje Lietuvoje: dzūkai dainuoja ir sunkius darbus dirbdami, ir vestuvėse šokdami, gieda krikštydami kūdikėlį, rauda palydėdami mirusiuosius.
http://www.lietuva.lt/lt/turizmas/lankytinos_vietos/regionai

Dzūkijos nacionalinis parkas – Lietuvos valstybinis parkas, įkurtas 1991 m. gamtiniu ir kultūriniu požiūriu turtingiausioms Dainavos krašto teritorijoms saugoti, tvarkyti bei naudoti.Pagrindiniai uždaviniai – išsaugoti Dainavos krašto gamtinius ir kultūrinius kompleksus, užtikrinti Nemuno ir Merkio santakos upyno ekologinę pusiausvyrą, puoselėti Dzūkijos kultūrines tradicijas, propaguoti tradicinius ūkininkavimo metodus ir sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui.

Gedimino pilis - Vilniaus aukštutinės pilies liekanos stūkso Vilniuje, Gedimino kalno ovalioje aikštelėje, kurios ilgis 110–120 m, plotis 50-60 m.Kalno aukštis nuo papėdės yra 47-48 m. Kalno šlaitai – statūs (35'-40'), todėl ši pilis būdavo sunkiai įveikiama priešams. Pilis priklauso Vilniaus pilių rezervatui.



Trakų istorinis nacionalinis parkas – nacionalinis parkas pietryčių Lietuvoje, į vakarus nuo Vilniaus, greta Trakų(kuriuose yra parko direkcija). Įkurtas 1991 metais, siekiant išsaugoti Lietuvos istorinį valstybingumo centrą Trakuose su jo autentiška gamtine aplinka. Tai vienintelis istorinis nacionalinis parkas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Įeina į Trakų rajono (didžioji dalis) ir Elektrėnų savivaldybės sudėtį.

Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinis muziejus-namas - Subartonių kaime pradėtas kurti 1959 m. Atstatytas gyvenamasis Mickevičių namas – XIX a. dzūkiška pirkia šiaudiniu stogu. Surinkti rašytojui ir jo tėvams priklausę baldai.1972 m. tame name veikė muziejus ir buvo kaimo biblioteka. Ekspozicija papildyta įvairių metų leidiniais, rankraščių kopijomis, biografinėmis nuotraukomis. Muziejuje išsamiai nušviesta rašytojo biografija, jauki muziejaus aplinka.

SUVALKIJA 

Suvalkijos regionas yra pietinėje-pietvakarinėje Lietuvos dalyje už Nemuno upės, tad kartais vadinamas ir Užnemune. Užnemunės (Suvalkijos) ir Mažosios Lietuvos etnografinių sričių susidarymo ištakos – XV–XVI a. Lietuvos gyventojų migracija į anksčiau jotvingių ir skalvių gyventas Lietuvos ir Prūsijos pasienio žemes, ištuštėjusias XIII–XIV a. per kovas su kryžiuočiais, Į Užnemunę žmonės kėlėsi tiek iš Pietryčių Lietuvos, tiek iš Aukštaitijos ir Žemaitijos. Gyventojams pamažu maišantis, klostėsi savita etnografinė sritis, turinti ir rytų, ir vakarų lietuviams būdingų kultūros elementų, ir visiškai savitų etnografinių bruožų. 19 a. kultūrinį Užnemunės savitumą lėmė tiek ankstyvas baudžiavos panaikinimas, tiek jos geografinis artumas Prūsijos karalystei, iš kurios Lietuvos dvarus ir stipresnius valstiečių ūkius pasiekdavo įvairios technologinės ir kultūrinės naujovės. Užnemuniečių sodybos – vienkiemiai – suplanuotos moderniausiai. Dėl žemdirbystei palankių derlingų žemių bei darbštumo regiono gyventojai tapo turtingiausiais XIX–XX a. Lietuvos ūkininkais, davė šaliai daugiausia išsilavinusių žmonių – net 6 iš 20 valstybės atkūrimo, Vasario 16-osios akto signatarų yra iš Sūduvos. Suvalkiečių niekas nėra pralenkęs rūkytų mėsos gaminių gamyboje, šeimininkės kepa skanią duoną ant ajerų lapų. Suvalkiečiai mėgsta dainuoti vingrių melodijų vienbalses dainas, jų krašte – seniausias Lietuvoje kanklininkų ansamblis. Suvalkijos gyventojų kalbos pagrindu susiformavo šių dienų bendrinė lietuvių kalba.
http://www.tautinispaveldas.lt/zemelapis/index.php?page=suvalkija

Vištyčio ežeras – ketvirtas pagal plotą Lietuvoje. Ežeras skiriamas prie "patvenkinio tipo" ežerų, kurie aplinkui apsupti kalvotų moreninių plotų. Vakarinėje ežero pusėje yra nemaža įlankų ir pusiasalių ("Ežerynas", "Buchta tichaja"). Ežeras priklauso Priegliaus baseinui, per jį eina Lietuvos - Rusijos siena.



Vištyčio regioninis parkas - Įkurtas 1992 m. Jo tikslas išsaugoti Suvalkų kalvyno kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Parko plotas – 10,1 tūkst. ha. Parke daug gamtiniu požiūriu vertingų kraštovaizdžio kompleksų, augalų, įrašytų į Raudonąją knygą, didelė žinduolių, roplių ir varliagyvių įvairovė. Siekiant sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui parke įrengti didysis ir mažasis Šilelio pažintiniai takai, kalnų slidinėjimo trasos su keltuvais, apžvalgos aikštelės, poilsiavietės.

Vištyčio akmuo, dar vadinamas Pėduotuoju, Stebuklinguoju – vienas didžiausių Lietuvoje. Akmens aukštis – 4 metrai, plotis – 5 metrai, ilgis – 7 metrai. Vištyčio akmuo išsiskiria savo neįprasta forma: viršuje riedulys turi apie 90 cm ilgio, 75 cm pločio ir 40cm gylio lovio pavidalo įdubimą, kuris paprastai vadinamas “pėda” ir kuriame užsilaiko kritulių vanduo. Riedulio paviršiuje yra matomi keli įtrūkimai (viršuje išilgai, šiauriniame šone vertikaliai ir kt.), keliose vietose jis nuskaldytas.

ŽEMAITIJA 

Žemaitija – etninis regionas dabartinėje šiaurės vakarų Lietuvoje. Atskira žemaičių gentis centrinėje dabartinės Žemaitijos dalyje baigė formuotis apie V a. Žemaitija pirmą kartą paminėta 1219 m. Ipatijaus metraštyje. Iš visų lietuvių etninių grupių Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje tik Žemaitija turėjo savarankiškos seniūnijos teises, kurios galiojo beveik 400 metų. Žemaitijoje klestėjo amatai – dailidės statydavo namus, gamindavo baldus, siūlams verpti ratelius; darbo turėjo kubiliai, klumpadirbiai, batsiuviai, siuvėjai, audėjos, račiai, kalviai, kailiadirbiai. Ypač populiari buvo puodininkystė; amato paplitimu ir darbų gausa žemaičių puodžiai lenkė visus kitus Lietuvos regionus. Kurti ir kūriniai „sielai atsigauti“ – mažosios architektūros paminklai. XIX–XX a. pirmoje pusėje Žemaitijoje buvo gausu tik šiam regionui būdingų ant žemės statomų ar medžiuose kabinamų medinių koplytėlių, stovėjo koplytstulpiai, stogastulpiai, kryžiai, papuošti polichrominėmis šventųjų figūrėlėmis. Lankantis Žemaitijoje tiesiog būtina paskanauti žemaičių tradicinių gėrimų ir valgių – mėtų arbatos, džiovintų obuolių giros, troškintų kopūstų su kiaulės koja, kruopinių vėdarų, bulvinių blynų, šventinio kastinio, o gal rasalynės ar cibulynės sriubos.

http://www.tautinispaveldas.lt/zemelapis/index.php?page=zemaitija

Palangos dvaro sodyba - (Gintaro muziejus). XIX a. pab. turtingos ir įtakingos grafų Tiškevičių giminės atstovas Feliksas Tiškevičius, vedęs Antaniną Koržbok-Lack, kilusią iš žymios Poznanės kunigaikštystės didikų giminės, nutarė įsikurti Palangoje, kuri iki tol buvo Tiškevičių vasaros rezidencija. Iki tol buvusiame šlapiame miške jis pastatydino rūmus ir užveisė didelį parką. Neoklasicistinio stiliaus rūmus su ryškiais renesanso, baroko, klasicizmo formų ir kompozicijos elementais projektavo žymus to meto vokiečių architektas Francas Švechtenas (Franz Schwechten). Palangos parką kūrė garsus prancūzų kraštovaizdžio architektas Eduardo Fransua Andrė. Jam talkino belgų želdintojas Boisenas de Kolonas (Buyssen de Coulon). Nuo 1963 m. rūmuose veikia Gintaro muziejus, vienas turtingiausių tokio pobūdžio muziejų pasaulyje. Palangos parkas, geriausiai prižiūrimas Lietuvoje, yra mėgstama kurorto svečių poilsio vieta. Čia rengiami įvairūs meno renginiai, iš kurių garsiausias – klasikinės muzikos vakarų ciklas “Nakties serenados”.

 Kuršių nerijos nacionalinis parkas -Yra Lietuvos vakaruose, Kuršių nerijoje, užima 264,74 km² plotą. Parko direkcija yra Nidoje. Sausuma užima 37 proc. teritorijos (iš jos 70-74 proc. – miškai), iš rytų parką skalauja Kuršių marios (16 proc. parko ploto), iš vakarų – Baltijos jūra (47 proc. parko ploto). Kuršių nerijos nacionalinis parkas įsteigtas 1991 metais siekiant išsaugoti vertingiausią gamtiniu ir kultūriniu požiūriu Lietuvos pajūrio kraštovaizdžio kompleksą su unikaliu Europoje kopagūbriu ir etnokultūrinio paveldo vertybes.

Kuršėnų dvaro sodyba - Išlikę mediniai dvaro rūmai, kumetynas, arklidės, karvidės, pirtis, parkas. Rūmuose yra įsikūręs Kuršėnų tautodailės ir amatų centras.

MAŽOJI LIETUVA

Mažosios Lietuvos regionas yra pietvakarinėje nuo Šešupės žemupio Lietuvos dalyje, dar vadinamoje Klaipėdos kraštu. Ši Mažosios Lietuvos dalis yra lietuvių raštijos gimtinė – čia išleista pirmoji lietuviška knyga, pirmoji gramatika, pirmasis dainynas, įsteigtas pirmasis Lietuvos kraštotyros būrelis, kur pirmiausia imta rinkti lietuvių tautosaką, tirti lietuvių kalbą; atidarytos pirmosios lietuviškos mokyklos. Mažoji Lietuva – tai labai skirtinga unikalaus grožio gamta ir viena už kitą įdomesnės vietovės. Šiame regione yra vienas iš gražiausių Europos kraštovaizdžių – UNESCO paveldo šedevras Kuršių nerija, stebinanti smėlynų, miškų ir vandenų derme. Nepakartojama yra Nemuno delta su daugybe salų ir senuoju Rusnės miesteliu, Minijos (Mingės) kaimas, kur centrinės gatvės vietoje – upė; pamario gyvenvietė Kintai, Ventės ragas, per šiuos kraštus eina Didysis paukščių migracijos traktas. Kaip sargybiniai stovi senieji Uostadvario ir Ventės rago švyturiai. Archajiškiausią šio krašto paveldo sluoksnį sudaro medinė liaudies architektūra. Įspūdinga trobų, prieangių, klėčių puošyba – ornamentais pjaustinėtos vėjalentės, užsibaigiančios žirgeliais ar kitokiais lėkiais. O šiek tiek į lėkius panašios vėjarodės puošdavo žvejų burvalčių (kurėnai) stiebų viršūnes ir žymėdavo laivo priklausomybę kuriam nors kaimui. Iš kitų Lietuvos etnografinių sričių Mažoji Lietuva išsiskiria ypač archajiškais mediniais antkapiniais paminklais, vadinamaisiais krikštais. Manoma, kad įmantrios jų formos siekia ikikrikščioniškosios baltų kultūros laidojimo tradicijas. Būdingas Kuršių nerijos žvejų kaimų bruožas – savita spalvinė gama ir namų kraigus puošiančios vėtrungės.
http://www.tautinispaveldas.lt/zemelapis/index.php?page=mazoji-lietuva

KURŠIŲ NERIJA- Siūloma išsamiau susipažinti su gamtos objektų lobynu – Kuršių Nerija. Juodkrantė. Lankomas skulptūrų parkas moderniai įrengtoje krantinėje, įspūdingomis skulptūromis apjuostas Raganų takas.  Galimybė nuo Avikalnio pasigėrėti puikiais vaizdais. Nida. Lankoma etnografinė žvejo sodyba, simbolinis gintaro kelias, Parnidžio kopa, Urbo kalnas, T.Mano muziejus.

KLAIPĖDA- JŪRŲ UOSTO VARTAI-  Lankomas vienas įdomiausių miestų Lietuvoje. Ekskursija po Klaipėdos senamiestį:  senoji perkėla, Dramos teatras, parodų rūmai, piliavietė, turgaus aikštė. Smiltynė: Jūsų muziejus, delfinariumas.

Naudota literatūra:

http://www.qrz.lt/lyff/nacionaliniai%20parkai.htm

http://www.panevezysinfo.lt/lankytinos-vietos

http://lt.wikipedia.org/wiki/Anyk%C5%A1%C4%8Di%C5%B3_%C5%A1ilelis?useFormat=mobile

http://www.pakruojo-dvaras.lt/pakruojo-dvaras/ansamblis/

http://www.heritage.lt/epd/2001/kauno_pilis.htm

http://archive.is/KsX9b

http://archive.is/USdOw